Dabar jau bankrutuojančios įmonės akcininku ir direktoriumi dirbęs vyras, savo turtu laidavęs už verslo paskolas, buvo priverstas prašyti fizinio asmens bankroto bylos.
Šį jo prašymą patenkinęs Alytaus rajono apylinkės teismas nurodo, kad vyras laidavo 333,8 tūkst. Lt paskolą bendrovei ir 86,35 tūkst. Lt vertės lizingo sutartį. Teismo sprendime nenurodoma, kokia veikla vertėsi įmonė.
„Prievolės užtikrintos įkeitus įmonei priklausančius įrengimus, lėšas sąskaitose bei viso jam ir kitam akcininkui priklausančio turto laidavimu“, - rašoma teismo sprendime.
DELFI primena, kad per patį krizės įkarštį verslininkai skundėsi, jog bankai taip stipriai užveržė skolinimosi kranelį, kad net reikalaudavo įmonių paskolas laiduoti asmeniniu akcininkų turtu.
Teismo sprendime nurodoma, kad kilus ekonominei krizei ir bendrovei pradėjus vadovauti pareiškėjui, įmonė nesugebėjo racionaliai formuoti savo veiklos strategijos, konkuruoti teikiamų paslaugų rinkoje, todėl patyrė didelių finansinių sunkumų, kol galiausiai 2010 m. Kauno apygardos teismo nutartimi jai buvo iškelta bankroto byla.
„Dėl pernelyg mažo darbo užmokesčio, kitų pajamų ir turto neturėjimo, nustatyto 50 proc. nedarbingumo lygio, jis negali įvykdyti savo įsipareigojimų bankui ir kitiems kreditoriams“, - nurodoma teismo sprendime.
Bylos duomenimis, jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pareiškėjas neturi, per mėnesį uždirba apie 500 Ltį, taip pat gauna 313,32 Lt netekto darbingumo pensiją. Vyro būtiniesiems poreikiams teismas nustatė 800 Lt sumą, likę pinigai bus skiriami skoloms padengti.
„Pareiškėjas nurodė, kad yra sąžiningas, o jo nemokumą lėmė ekonominė krizė Lietuvoje, įmonės, kurios akcininku jis buvo, bankrotas ir kito akcininko bei įmonės direktoriaus nesąžiningi veiksmai“, - rašoma teismo sprendime.
Bankroto bylos paprašęs vyras tikisi savo mokumą atstatyti ir skolas grąžinti padidėjus darbo užmokesčiui, taip pat tikisi pagalbos iš pilnamečių vaikų.
DELFI primena, kad Lietuvoje galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims atsirado 2012 m. Seimo priimtame Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodoma, kad nemokūs gyventojai bankrutuoti gali tuomet, kai jų skolos viršija 25 tūkst. Lt (25 minimalias mėnesines algas).
Savo iniciatyva bankrutuoti norintis fizinis asmuo turi kreiptis į teismą, kuris iškėlęs bylą jam paskirs bankroto administratorių, o šis parengs ir su kreditoriais patvirtins mokumo atkūrimo planą ir prižiūrės, kaip jis vykdomas.
Dažniausiai bankrutuojantysis turi kreditoriams grąžinti tam tikrą sumą pinigų, kuri lieka patenkinus jo būtinuosius poreikius.
Visa bankroto procedūra trunka penkerius metus, ją įvykdęs asmuo tampa visiškai laisvu nuo turėtų įsipareigojimų. Pagal įstatymą, fizinis asmuo bankrutuoti gali kas dešimt metų.
Iki šiol lietuviai bandydavo bankrutuoti kitose Europos Sąjungos šalyse.
Bankroto departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje fizinio asmens bankroto bylos yra iškeltos 150 asmenų.