Paliko be pajamų
„Už vasarį mes gavome tik dalį savo užsidirbtų pinigų, minimumą, o kitos dalies, kiekvienam maždaug po 300 Eur, mums nebesumokėjo.
O šiandien padalinio direktorė taip pat pranešė, kad nebesulauksime nei mums skolingų pinigų už vasarį, nei kovą“, - teigė viena picerijų tinklo darbuotojų.
Ji pasakojo, kad iki karantino pradžios, kovo 16-osios, darbuotojai dirbo įprastai, o po jo paskelbimo darbus tęsė gamindami išsinešimui. Kiek vėliau, kaip tikino, buvo pasirašytos sutartys eiti į apmokamas atostogas, o nuo balandžio pradžios – ir į prastovas.
„Dabar mums sako, kad darbuotojams nesumokės atlyginimų nei už vasarį, nei už kovą ir ragina rašyti prašymą, kad darbuotojai savo noru išeitų iš darbo, kad stotų į Užimtumo tarnybą. Pasakyta, kad iš ten galėsime gauti pinigus kaip bedarbio pašalpą. Sakė, kad kai po karantino viskas atsidarys, mus priims atgal“, – teigė ji ir pridūrė, kad darbuotojai su tokiais valdžios pareiškimais nesutinka.
„Visi priešinasi ir kol kas nieko nepasirašinėja“, – sakė ji.
Moteris apgailestavo, kad kai kurie žmonės „Čili picoje“ išdirbo ir po 11 metų, tačiau šiandien su jais buvo pasielgta labai negražiai.
„Mes neprašome kitų pinigų, tik tų, kuriuos patys užsidirbome. Vasarį, būdavo, tik vieną išeiginę per savaitę turėdavome, dirbome po 12-13 val., vėliau dirbome ir per karantiną, nepalikome įmonės bėdoje, o ji mus paliko“, – pyko ji.
Šiuo metu darbuotojai svarsto kreiptis ir į Valstybinę darbo inspekciją.
„Gyventi tai reikia, butus nuomojamės, šeimininkai pinigų nelauks, vaikus reikia išlaikyti. Mus paliko visai be pajamų“, – sakė ji.
Žada skolintis ir ištaisyti žalą
„Delfi“ susisiekus su „Čili Holdings" direktoriumi Jonu Karosu jis pripažino, kad šiuo metu įmonė turi didelių problemų su pinigų srautais.
„Restoranų sektoriui pirmas metų ketvirtis būna pats blogiausias. Apie jokius „verslo lašinukus“ kalbėti negalima, rezervus restoranai turi tokius trapius, kad vieniems jis baigėsi per savaitę, kitiems baigiasi dabar. Atsigavimas kiekvienais metais prasideda tik balandį.
Maitinimo įmonės pirmą ketvirtį gyvena „minuse“, gyvybė palaikoma iš nuolatinio pinigų srauto. Vasarį gautos pajamos iškeliavo sausio atlyginimams. Kovą pajamų nebuvo dėl karantino. Valdžios atstovų kalbos apie „lašinukus“ rodo, kad visiškai nemėginama suvokti, kaip gyvena skirtingi verslo sektoriai“, – sakė jis ir pridūrė, kad tai matyti ir Vyriausybei ruošiant pagalbos paketą, kuris, anot jo, deja, vis dar yra tik pažadai.
„Jau dvi savaites iš eiles jis yra atidedamas. Seimo nariai praėjusį antradienį realiai politikuodami spjovė ant medikų, nusisuko ir nuo verslo“, – sakė J. Karosas.
Jis aiškino, kad šiuo metu įmonės veikla yra paralyžuota, apyvarta ir pelnai – nuliniai.
„JAV karantiną paskelbė kur kas vėliau nei Lietuva, bet ten verslas jau gauna realią pagalbą. Australija įmonėms grąžino su darbuotojais susijusius mokesčius, kuriuos įmonės sumokėjo nuo šių metų pradžios. Prancūzijai nereikėjo ir 10 dienų pirmoms priemonėms paleisti.
Lietuva verslui dalina tik pažadus. Valdžia turi suprasti, juk kuo mažiau sektorių nukentės karantino metu, tuo šis grįžimo etapas bus greitesnis ir paprastesnis. Tuo mažiau bus naštos ir valstybei, nes kiekviena bankrutavusi įmonė – tai prarastos ir darbo vietos, ir biudžeto pajamos“, – sakė jis.
J. Karosas patvirtino, kad kai tik įmonę pasieks politikų pažadėtos likvidumo paskolos, įmonė iškart atsiskaitys su visais darbuotojais bei tiekėjais.