„Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič „Delfi“ aiškino, kad iš viso antros pakopos pensijų kaupime dalyvauja 1,4 mln. gyventojų, o bendrai žmogus kaupdamas antroje pakopoje kas mėnesį kaupimui skiria tam tikrą procentą savo pajamų.
Ji aiškino, kad nuo 2019 -ųjų nauji kaupimo dalyviai savo įmokos dalį galėjo didinti pamažu, tai yra pasirinkti palaipsniui didėjantį tarifą: nuo 1,8 proc. įmokos 2019 metais, kol po penkerių metų ji pasieks 3 proc. lygį.
„Iki šiol palaipsniui didėjančiu tarifu kaupė 600 tūkstančių žmonių arba 43 proc. visų kaupimo dalyvių.
Prie kiekvieno kaupiančiojo į pensijų fondus pervedamų sumų prisideda valstybė. Jei žmogus kaupė palaipsniui didėjančiu tarifu, valstybė pridėdavo už šiuos dalyvius 1,2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU).
Nuo Naujųjų metų visi kaupimo dalyviai mokės 3+1,5 proc. tarifu, tai yra į pensijų fondus bus pervedama 3 proc. nuo žmogaus pajamų ir 1,5 proc. nuo VDU perves valstybė“, – aiškino ji.
Štai jei žmogus uždirba 1,5 tūkst. Eur popieriuje, pasirinkus kintamąjį tarifą, šiais metais kas mėnesį kaupimui buvo pervedama 40 eurų nuo žmogaus atlyginimo ir 17 eurų valstybės paskatos.
Nuo Naujųjų ši suma keisis. Bus pervedama 45 eurai nuo žmogaus atlyginimo ir beveik 24 eurai valstybės paskatos.
Dar vienas pavyzdys galėtų būti, jei yra gaunamos mažesnės pajamos.
Pavyzdžiui, jei uždirbama 1 tūkst. Eur popieriuje, tai 2023 metais pensijų kaupimo įmoka būtų 30 Eur (1 000 x 3 % = 30 Eur).
Tuo tarpu iIš valstybės biudžeto lėšų už į pensijų fondą būtų pervedama dar 23,85 Eur (1 590,30 x 1,5 % = 23,85 Eur).
Iš viso per mėnesį būtų kaupiama 53,85 Eur (30 + 23,85 = 53,85 Eur. )
Reikėtų nepamiršti, kad nuo 2023 m. keičiasi ir minimali mėnesinė alga (MMA). Ji neatskaičius mokesčių didės iki 840 eurų arba 633 Eur į rankas.
Nuo Naujųjų taip didėja neapmokestinamas pajamų dydis (NDP), kuris nuo 540 Eur didės iki 625 Eur. Dėl to dalies gyventojų pajamos didės.