Kaip rašoma pranešime spaudai, balandžio pabaigoje atliktos apklausos rezultatai rodo, kad karantino laikotarpiu didesnė gyventojų dalis – apie 60 proc. – nepatyrė jokių pokyčių, susijusių su darbo apimtimi ir pajamomis. Dar 5 proc. teigė, kad jų pajamos padidėjo.
Stabiliausiai karantino metu laikėsi vyriausia respondentų grupė – 55-65 m. amžiaus dirbantieji. Daugiau nei 71 proc. jų teigia kad pajamos nepasikeitė. Neigiamą karantino efektą labiausiai pajuto jaunesni – 18-24 m. amžiaus – gyventojai. 12,5 proc. jų nurodė netekę darbo, daugiau nei pusė – susidūrė su pajamų mažėjimu. Jaunimas taip pat labiau nei kiti nerimauja dėl savo ateities.
Tyrimą atlikusios „Havas Media“ vadovo Andriaus Barakūno teigimu, apklausa atskleidžia vartotojų grupių lūkesčius artimiausiam laikotarpiui.
„Matome, kad dalies vartotojų, pavyzdžiui – jaunimo, požiūris į ateitį pasikeitė, ir šis pokytis kuria unikalias rinkodaros ir plėtros galimybes prie vartotojų nuotaikų gebantiems operatyviai prisitaikyti verslams”, – sakė A. Barakūnas.
Beveik pusė – 44 proc. – atsakiusiųjų į apklausos klausimus teigia po karantino leisią tiek pat pinigų, kaip ir jo metu, o dar 2 proc. – planuoja išleisti daugiau. Kas penktas 25-34 m. amžiaus žmogus per artimiausią pusmetį planuoja įsigyti lizingo paslaugas, o kitų finansinių produktų įsigijimo galimybes vertina kiek atsargiau.
„Havas Media“ Lietuvos gyventojų apklausą internetu atliko balandžio 23-27 dienomis. Apklausoje dalyvavo trys šimtai 18-65 m. amžiaus Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų.
Tiesa, kitos apklausos rodo, kad nemaža dalis gyventojų ateities perspektyvas visgi vertina niūriau. SEB banko užsakymu balandžio 28–30 dienomis atliktos apklausos duomenimis, kad per artimiausius šešis mėnesius pajamos, palyginti su gautomis prieš prasidedant karantinui, sumažės nežymiai, tikisi 22 proc., kad žymiai – 26 proc. apklaustųjų. Apklausos duomenimis, trečdalis žmonių prognozuoja, kad jų pajamos per ateinantį pusmetį nesikeis, ir 6 proc. apklaustųjų tikisi didesnių pajamų.