Vilniuje kalbinti praeiviai pasidalijo patirtimi, kur mato galimybių sutaupyti.
„Atsisakiau kultūrinių renginių ir knygų pirkimo. Mėgstu labai keliauti, tikiuosi, kad vasaros metu bus galima kažkiek. Galbūt netoli, gal po Lietuvą – kad neužsisėdėtum namuose‟, – sako viena pašnekovė.
„Šilumos, logiška. Mažiname. (…) Kelionės dabar yra apskritai apsunkintos, galbūt ne dėl pandemijos, bet dėl politinės situacijos‟, – svarstė kalbintas vyras.
„Pagalvoju kartais, kad galbūt kažkur elektrą išjungti, bet šiaip, nėra tokių problemų, neturiu‟, – teigė dar viena moteris.
O štai kai kurie vilniečiai siūlo geriau ieškoti didesnių pajamų.
„Aš nieko neatsisakau, nieko netaupau, visiškai nieko. Maisto produktų (kainos) truputį padidėjo, bet reikia didinti pajamas, o ne taupyti‟, – tikina reportaže viena praeivė.
Vis dėlto energetikos išteklių brangimas priverčia beveik pusę gyventojų atsisakyti automobilio remonto, tą rodo „Citadele‟ banko iniciatyva atliktas tyrimas.
„Citadele Leasing‟ Lietuvos filialo atstovas Andrius Daunoravičius siūlo gyventojams įsivertinti remonto kaštus ir, kartu su serviso patarimu, apsispręsti, ką ir kiek remontuoti. Tiesa, yra dalykų, kur taupyti nevalia.
„Toks patarimas būtų: kas yra susiję su saugumu, tam dalykui nereikia taupyti pinigų: padangos, stabdžių sistemos – šitų dalykų tikrai neverta taupyti‟, – sako A. Daunoravičius.
„Sakyčiau, kas nelemia saugumo – smulkūs įbrėžimai mašinos, smulkūs defektai – tai tą galima nukelti (…). Patarimas gal būtų kreiptis į keletą servisų ir gauti indikacijas iš vieno, iš kito, ką galima daryti automobiliui, kad nebūtų vieno serviso vienasmenis sprendimas‟, – apie tai, kaip palengvinti remonto apsisprendimą, patarė A. Daunoravičius.
Anot jo, sunkoka pasakyti, kiek reikėtų atsidėti pinigų automobilio priežiūrai, remontui, tačiau esą tikrai svarbu pagalvoti apie draudimą.
„Vienas dalykas tai yra draudimas, savanoriškas, privalomas draudimas, pasitikrinti, ar jis yra galiojantis. Kasko draudimas, kas yra kliento pasirinkimu – drausti arba nedrausti – tai siūlyčiau apsidrausti tą automobilį, kad atsitikus draudiminiam įvykiui, galėtum minimalias išlaidas (padengti) tiek savo automobilio remontui, tiek ir nukentėjusio‟, – sako A. Daunoravičius.
Vertindamas, kiek gi žmonės palieka autoservisuose pinigų, pašnekovas sakė, kad daug kas priklauso ir nuo perkamų automobilių amžiaus.
„Nemažai žmonių perka naujas, garantines mašinas, kurias servisai, atsitikus gedimui, taiso savo sąskaita, savo lėšomis kaip garantinį automobilį. Atidėjimo negaliu pasakyti, nes tikrai sunku įvertinti, kiek žmogui reikia atsidėti pinigų remontui.
Bet aš tai siūlyčiau pasitikrinti mašiną prieš žiemą, įsivertinti, ką servisas rekomenduoja, ką reikia keisti ir tada jau nuspręsti, kas yra privaloma, o ką jau galima atidėti pavasariui‟, – sakė jis.
„Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad pusė (49 proc.) Lietuvos gyventojų dėl išaugusių kainų ketina atidėti su automobiliu susijusias išlaidas. Latvijoje taupyti automobilio priežiūrai nusiteikę 54 proc., o Estijoje – 45 proc. gyventojų.
Baltijos šalių gyventojų apklausą „Norstat“ atliko šių metų spalį. Kiekvienoje šalyje apklausta ne mažiau kaip po tūkstantį 18–74 metų gyventojų.
Čia galite pažiūrėti LNK video: