Daugiausiai, anot „Spinter tyrimų“, su tuo tenka kovoti Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių gyventojams. Kodėl lietuviai stresuoja darbe ir kaip su tuo kovoti „Laisvosios bangos“ eteryje pasakojo darbo santykių ekspertė Jolita Vveinhardt.
- Ar išties darbas gali nulemti bendrą emocinę būseną?
- Tikrai gali. Darbinė aplinka ir organizacijų kultūra Lietuvoje yra pakankamai žema, to priežastis gali būti menkas vadybinis vadovų išsilavinimas. Dar yra skaudžios bendro išprusimo problemos ir to įtaka darbuotojams, panašu, labai didelė.
- Ar geras vadybininkas būtinai bus geras vadovas ir nekurs streso darbe?
- Tai tikrai negarantuoja, kad gerus vadybinius įgūdžius turintis vadovas garantuos aplinką, kurioje darbuotojai nejaus streso. Pagrindiniai stresą keliantys veiksniai yra nežmoniškai didelis krūvis – kai para trunka ne 24 valandas, o darbo diena tikrai ne tiek, kiek turėtų trukti. Nuolatinė įtampa, didelė apkrova, santykiai su bendradarbiais ir vadovais, baimė prarasti darbą ir atsakomybė už jį sukelia stresą. Kita vertus daugelis žmonių prie tokio gyvenimo būdo jau pripranta.
- Ar tai reiškia, kad darbuotojai patys leidžia jiems užkrauti tiek daug atsakomybės? Ar tai įprasta bijant prarasti darbą?
- Yra žmonių, kurie nesugeba atsisakyti ir neša tiek, kiek jiems krauna. Tačiau didžioji dalis darbuotojų dirba tiek, kiek iš jų reikalauja, o reikalavimai kyla didžiuliu greičiu. Juk kiek yra organizacijų, kurios mažina darbuotojų skaičių, neatsisakydamos darbo apimties. Pačiai ne kartą teko išgirsti kaip bendradarbiai kalbasi tarpusavyje ir skundžiasi, kad jei būtų tiek žmonių, kiek buvo anksčiau, viskas vyktų sklandžiau ir geriau. Taigi vyksta taupymas. Žmonių mažėja, krūvis atitenka kitiems, o ar pakyla atlyginimas, aš abejoju.
- Kiek asmeninės žmogaus savybės gali turėti įtakos stresui darbe?
- Labai daug įtakos turi ir asmeninės savybės. Kita vertus, net stipri asmenybė, kuri ilgą laiką susidoroja su visais darbais, gali palūžti, nes natūralu, kad nuolatinė įtampa priveda prie to, kad pradeda šlyti santykiai ir darbe, ir asmeniniame gyvenime. O jei žmogus apskritai jautresnis, tai jis dar labiau reaguoja į tą situaciją ir kartais ją net hiperbolizuoja.
- Įtampa darbe Lietuvoje vertinama kaip gana natūralus reiškinys. Kaip yra kitose šalyse?
- Kiek teko susipažinti su kitomis šalimis ir jų tyrimais, Lietuva pirmaujanti šalis lyginant darbe patiriamo streso lygį. Yra ir kitų šalių, kuriose žmonės susiduria su įtampa darbe, tačiau to priežastys yra skirtingos. Tai yra skirtingos kultūrinės terpės, skirtingi reikalavimai ir visgi Lietuvoje su tuo galima susidoroti, jei būtų keičiamas vadovo požiūris į darbuotoją.
- Tuomet kuo Lietuvos vadovų požiūris netinkamas darbuotojui?
- Vadovai nelabai apskaičiuoja, kiek konkretus žmogus gali pakelti krūvio. Džiaugtis produktyviu darbuotoju metus kitus yra gerai, bet tai nereiškia, kad jis visus metus sugebės pakelti tokį krūvį. Todėl vadovas turi atsižvelgti į tai, kad krūvis turi būti paskirstytas tinkamai. Tiktai tuomet darbuotojai ir gerai jausis, ir produktyviai dirbs.