Lietuviai mieliau renkasi darbą biuruose
Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos vadovė Aurelija Maldutytė sako, kad šiuo metu prasidėję darbuotojų užsakymai sezoninėms veikloms. Ieškomi pakaitiniai darbuotojai ir darbuose, kur darbdaviai išleidžia nuolatines komandas atostogauti. Anot pašnekovės, visur reikia darbuotojų ir jų kaip visada trūksta.
„Darbuotojų trūkumą pajautėme gerokai prieš metus, kai grįžome po pandeminio laikotarpio, kai atsidarinėjo kai kurios veiklos, kurios tuo laikotarpiu buvo uždarytos. Kaip jautėme trūkumą, taip tebejaučiame. Taip yra visoje Europoje, ne tik Lietuvoje.
Darbų siūlome be galo daug ir įvairių. Lietuviai labiausiai mėgsta gerai apmokamas vietas biuruose. Šie darbai yra patys paklausiausi, kur nereikalaujama ypatingų kvalifikacijų. Tokie darbai šiuo metu populiariausi“, – pasakoja A. Maldutytė.
Restoranų darbuotojus nuvilioja pajūris
Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacijos valdybos narys, restorano „Ertlio namas“ vadovas, virtuvės šefas Tomas Rimydis laidoje „Delfi tema“ taip pat kalba apie didelį darbuotojų trūkumą aptarnavimo sektoriuje.
„Pandemija skaudžiai palietė mūsų sektorių. Skaičiuojame, kad per pandeminius dvejus metus netekome apie 40 proc. į darbo rinką galėjusių grįžti specialistų, nes mūsų aptarnavimo sektorius nėra stabilumo garantas jaunimui, kuris dažniausiai čia dirba.
Labai sunku prognozuoti, kaip restoranų verslas gyvuos, ar vėl nebus apribotos veiklos, kiek jos bus apribotos, ar restoranas turės nuolatinį užimtumą. Pandemiją išgyvenome, dabar prasidėjo karas. Politinė situacija, kuri mūsų sektoriui neduoda privalumų, stabilumo ir garantijų, ko ieško jaunimas“, – pasakoja jis.
„Šis pavasaris rodo, kad sezoninis darbas, pakilę įkainiai ir darbuotojų – didžiulis trūkumas, netgi 15-20 proc. padidėjęs nei prieš pandemiją. Darbuotojų mūsų sektoriuje nepadidėjo, vyksta jų rotacija visoje Lietuvoje. Jie iš Vilniaus ir kitų miestų keliauja į pajūrį, kas nori greitų ir gerų pinigų. Bet reikia įsivertinti ir darbo sąlygas bei valandas, pasverti, ar tikrai tai yra ekonomiškai naudinga“, – pažymi T. Rimydis.
Šiltuoju sezonu pajūris, anot pašnekovo, itin konkuruoja dėl darbuotojų su didmiesčiais ir kurortais, kartais nelabai gražiais ir legaliais būdais.
„Daugelis restoranų moka po 2-3 tūkst. į rankas, galbūt ne visi sumoka mokesčius, bet dirbi 250-300 valandų, turi vieną išeiginę per savaitę. Algų skirtumas 500-600 eurų, kartais – 1000 eurų, tačiau darbo sąlygos – milžiniškas skirtumas: mokestinė sistema, Darbo kodekso pažeidimai. Dėl to jie gali mokėti didesnius atlyginimus ir „vagia“ didmiesčių darbuotojus. Pavyzdžiui, iš vieno Birštono restoranėlio „nupirko“ pusę komandos. Ką jam tada daryti, kaip Birštone rasti darbuotojų?“ – pasakoja T. Rimydis.
Gelbsti ukrainiečiai
Darbuotojų trūkumo problemą restoranai bando spręsti, glaudžiai bendradarbiaudami su Užimtumo tarnyba ar bandydami prisikviesti darbuotojų iš trečiųjų šalių. Nuo karo bėgantys ukrainiečiai čia taip pat gelbsti darbo jėgos pritrūkusius darbdavius.
„Dėkinga situacija, jeigu galima taip vadinti, dėl darbo jėgos iš Ukrainos, kuri papildomai atkeliavo į Lietuvą. Tai sezoniniam darbui tinkantys darbuotojai, kurie užpildo dabartines darbo vietas tiems, kam labiausiai reikia. Bet niekas nežino, kiek ilgai tęsis nesmagi situacija, ir kiek ilgai ukrainiečiai galės likti Lietuvoje“, – svarsto pašnekovas.
Anot jo, į Lietuvą atvyko kvalifikuotų ukrainiečių, kurie renkasi dirbti kvalifikuotą darbą restorane, tačiau dažnai kliūtimi gali tapti sunkus darbas ir kalbos barjeras.
„Mūsų sektoriuje tikrai sunkus darbas, visi ieško lengvesnių darbų, pavyzdžiui, biure darbas labai patrauklus, tai – mažiau fizinio darbo reikalaujantis darbas. Aptarnaujančiam personalui, padavėjui reikalingos kalbos, lietuvių kalba – viena privalomų kalbų. Kol ukrainietį išmokysi lietuvių kalbos, reikia labai daug investuoti į tą darbuotoją, nežinai, kiek laiko jis liks Lietuvoje. Kai jį paruoši, jis gali iškeliauti į kitas Europos šalis – Vokietiją, Ispaniją, Prancūziją, kur darbo užmokestis – visai kitoks“, – atkreipia dėmesį restorano „Ertlio namas“ vadovas.
Vis dėlto, kaip pastebi, Lietuvos restoranų konkurencija su užsieniu mažėja: „Anksčiau gal būdavo algų skirtumas – 2-3 kartai, dabar – pusantro. Manau, kad po pusmečio ar metų mes jau pasivysime užsienio algas, būsime vienodame lygyje.“
Mano, kad ženkliai daugiau ukrainiečių nebeįsidarbins
Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos vadovė nemano, kad nuo karo bėgantys ukrainiečiai padės užpildyti tuščias sezoninių darbų vietas, mat jų prioritetai – visai kiti.
„Visgi tai nuo karo bėgantys asmenys, o ne darbo rinkos dalyviai. Atvykstantieji iš kitų šalių būna kaip ekonominiai migrantai, šiuo atveju žmonės labai toli nesieja savo ateities. Kai kurie iš viso nepasirengę dirbti, tiek dėl streso, tiek dėl neaiškios situacijos, kas vyksta su artimaisiais. Į šį segmentą labai didelių vilčių nededame.
Kiek girdėjau iš Užimtumo tarnybos duomenų, jau per 8 tūkst. ukrainiečių rado darbus. Likusieji, kurie ieško darbo, maža dalis – apie 30 proc. – apskritai nenori galvoti apie darbą. <...> Moterys apribotos pasirinkimuose, tiek dėl vietų, darbo valandų, tiek dėl pačios situacijos, nes neturi, kur palikti vaikų“, – dėsto A. Maldutytė.
Pašnekovė svarsto, kad įsidarbinsiančių ukrainiečių ženkliai daugiau nepadidės, nes ukrainiečiai Lietuvą mato kaip laikiną stotelę ir prieglobstį, dažnas svajoja kuo greičiau grįžti namo.
„Daug vilčių nededame, kad drastiškai skaičiai didės, nei dabar yra įdarbinta, ir kad tai bus išsigelbėjimas mums tam tikruose sezoninių darbų sektoriuose. Juolab kad kai kuriuose darbuose reikalingos kvalifikacijos, taip pat yra ne vienas darbas specialistams, kuriems reikia mokėti ne tik lietuvių kalbą, bet ir anglų bendradarbiavimui su kitomis šalimis.
Susiduriame, kad atvykę asmenys mažai kalba užsienio kalbomis, išskyrus rusų kalbą. Labai daug kas kalba apie tai, kad ruošiasi grįžti. Žinome ne vieną žmogų, kuris buvo įdarbintas, pabuvo Lietuvoje mėnesį ar du ir grįžo atgal į Ukrainą, į savo miestą“, – pasakoja A. Maldutytė.
Jaunimas pageidauja neadekvataus atlyginimo
Pašnekovės vertinimu, darbuotojų algos nebekils daugiau, nei pakilo iki šiol.
„Algos labai kilo tiek praeitų metų gale dėl rinkos situacijos ir darbuotojų trūkumo, tiek nuo sausio padidėjus MMA, tai dauguma gamybinių įmonių buvo priverstos peržiūrėti savo atlyginimus, pagal koeficientus didinti darbuotojų algas.
Kad kiltų jau daugiau, nei dabar kyla, nežinau, kiek tai būtų normalu mūsų rinkai. Kol kas matome, kad situacija stabilizavosi darbuotojų paieškos rinkoje ir pagal tai, ko patys darbuotojai prašo“, – pažymi Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos vadovė.
Anot jos, itin daug jaunimo, studentų dažnai pageidauja nepagrįstai didelių atlyginimų, nors neturi nei patirties, nei reikiamos kvalifikacijos.
Be tūkstančio į rankas neina dirbti
„Be tūkstančio „į rankas“ niekas turbūt nešneka iš jaunimo dažniausiai, be jokių žinių, kvalifikacijos ir patirties, o žinant, kiek reikės apmokyti, įdėti papildomai pastangų, kartais ta suma būna ne visai adekvati. Tačiau viskas priklauso ir nuo pozicijų. Yra tokių įmonių, kurios pasiruošusios pačiame starte mokėti ir per 1000 eurų „į rankas“, apsimokyti, bet tada turi būti abipusiai susitarimai, kad darbuotojas tikrai dirbs“, – sako pašnekovė.
Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacijos valdybos narys pritaria, kad be 1000 eurų į rankas jaunuoliai į restoranus nebeina dirbti.
„Dar pridėčiau visą paketą: telefoną, mašinos parkavimo vietą, galimybę išsinuomoti, taksi paslaugos, maitinimas, nes tūkstantį eurų nori pasidėti sau. Aišku, jaunimą galima suprasti: kada yra rinkoje paklausa, ir gali rinktis – eiti dirbti už 600 eurų, ar 1000 eurų, tai jaunimas šioje vietoje laviruoja“, – vardija T. Rimydis.
Ar verslas turi iš ko kelti algas?
A. Maldutytė priduria, kad dar labiau kelti algų verslas nebeturi iš ko.
„Nelabai matome ir verslui galimybių mokėti dar didesnes algas, infliacija purto įmones ne tik dėl darbuotojų atlyginimų drastiško padidėjimo per pastaruosius metus, bet ir papildomų sąnaudų energetikai, žaliavos brangsta.
Tampame labai brangia šalimi – nuvažiavus į kitas kaimynines šalis, galima pamatyti, kad pas mus tikrai nepigu nueiti pavalgyti į kavinę, palyginus kas buvo prieš penkerius metus. Bet džiaugiamės, kad galime mokėti darbuotojams didesnius atlyginimus, ir jie gali užsitikrinti geresnį gyvenimą sau“, – teigia ji.
„Ertlio namas“ virtuvės šefo teigimu, restoranai dar kurį laiką bus priversti mokėti didesnius atlyginimus, jei vis dar nori tęsti veiklą.
„Restoranai moka ir dar kurį laiką galės mokėti didesnius atlygius. Turi pasirinkimą: arba tu atsidarai, moki daugiau, turi darbo rankas ir vykdai veiklą, arba nesutinki darbuotojui mokėti ir esi priverstas nevykdyti veiklos. Visi bandys vykdyti ją, uždirbti eurą.
Bet dabar iškilo labai didelė grėsmė, – daug restoranų turi pasiskaičiuoti ir labai gerai pasverti, ar verta dirbti. Nes tikrai ekonomika, infliacija – produktai, energetika „valgo“ labai didžiules sąnaudas restoranuose, prisideda išaugę darbuotojų atlyginimai.
O kelti kainų tu negali, nors daugelis pajūry sukėlė kainas – neturi išeities. Kokybė nuo to nesikeičia, ji netgi šiek tiek mažėja, kiekvienas maitinimo taškas bando laviruoti ir kažkuo amortizuoti. Kartais liūdna, kad tas padidėjusias išlaidas amortizuoja kokybe“, – atkreipia dėmesį virtuvės šefas.