Tuo metu buhalterijos ir audito specialistai pripažįsta, kad nesant bendros tvarkos kiekvienas darbdavys dovanas apskaito taip, kaip sugalvoja.
Darbuotojai įtaria klastą
Į DELFI kreipėsi skaitytojai (tapatybės redakcijai žinomos), dirbantys viename iš didžiųjų šalies miestų prekybos centre „Senukai“. Jie stebėjosi, kad gavę dovanas, kurių vertė, kaip patys sako, nuskaičiuota nuo darbo užmokesčio.
„Buvo specialiai pagaminta graži dėžutė su įmonės logotipu, viduje – šokoladas, trys žolelių rinkiniai – arbata ir prieskoniai. Taip pat termosas – ąsotis, šaltiems ir karštiems produktams laikyti“, – pasakojo darbuotojai.
Jų teigimu, kiek pastebėjo, jokie panašūs daiktai pačiose „Senukų“ parduotuvėse nebuvo pardavinėjami, tad negali pasakyti, ar jie pirkti pardavimui, ar išskirtinai dovanoti darbuotojams.
„Gavome tas dovanėles, o kitą mėnesį buvo toks siurprizas. Tiesa, ilgiau dirbantys darbuotojai sakė, kad metai iš metų tas pats“, – sakė darbuotojai.
Jų nuostaba, apie 20 eurų vertės dovanėles, atskira eilute įmonė jiems priskaičiavo ir nurodė kaip darbo išmokėtą užmokestį. Tiesa, tą pastebėjo tik tie darbuotojai, kurie pažiūrėjo atitinkamas ataskaitas įmonės vidiniame intraneto (vidinio tinklo - red.) puslapyje. Tuo tarpu pasirašytuose algalapiuose tokios sumos už dovanas iš viso nefigūravo. Dėl to ir galutinė darbo užmokesčio suma čia buvo nurodyta dovanos verte mažesnė.
„Į sąskaitas mums buvo pervesta ta suma, kurią matėme pasirašytuose algalapiuose. Taip išeina, kad už mūsų uždirbtus pinigus, be mūsų žinios, mums tiesiog buvo nupirktos dovanos, jei ne jos, gal būtume gavę didesnius atlyginimus. Bet juk niekas neklausė, ar sutinkame, ar norime, gal iš viso kažkam geriau būtų tą uždirbtą sumą gauti pinigais“, – stebėjosi „Senukų“ darbuotojai.
Jų teigimu, panašia tvarka jie buvo skatinami ir anksčiau – kartais jie gaudavo dovanų kuponus tam tikrai sumai, kartais kito prekybininko parduotuvėse, kartais kitokias dovanėles.
Paklausti, kaip vertina tokią tvarką, darbuotojai tikino, kad daugelis jų tikrai nepatenkinti, tačiau nenorėdami užsitraukti nemalonės tiesiog tyli.
Darbuotojai spėlioja, kad tokiomis dovanomis darbdavys gali didintis apyvartą, o dėl to galbūt kažkam iš vadovų gali būti skirti kokie nors paskatinimai. Vis dėlto jie neturi jokių įrodymų, patvirtinančių įtarimus.
„Kai bandėme išsiaiškinti, kas prie ko su tomis dovanomis ir jų apmokėjimu, mums buvo pasakyta – dirbkit savo darbą ir nesikiškit ten, kur nereikia. Mums leista suprasti, kad tiesiog tokia yra įmonės politika ir niekas jos nekeis“, – kalbėjo darbuotojai.
Pajamas natūra apskaito pagal įstatymą
„Konkretiems darbuotojams įteiktų dovanų vertė apmokestinimo tikslais apskaitoma kaip pajamos natūra. Taip numato Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Įteiktos dovanos vertė nurodoma tik apmokestinimo tikslais – kad būtų teisingai suskaičiuoti mokesčiai. Tiek dovanų vertę (įsigijimo kainą), tiek nuo jos priskaičiuojamus mokesčius kasmet atlygina įmonė. Darbuotojas dėl to nepatiria jokių išlaidų“, – sakė ji ir pridūrė, kad bendrovė iš to neturi jokios materialinės naudos.
Pasak atstovės, šventinės dovanos kiekvienais metais planuojamos iš anksto, „Senukų“ tinklo asortimente jų nėra. „Kiekviena dovanos dalis yra užsakoma specialiai mūsų darbuotojams – šokoladai pakuojami į unikalias šventines pakuotes. Arbatas ir prieskonius mes įsigijome Pilnų namų bendruomenės vaistažolių ūkyje. Termosas buvo parinktas ne iš mūsų prekybos tinklo asortimento“, – tikino atstovė.
Kiekvienas daro pagal save
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pripažino, kad šiuo metu nėra nustatytos bendros tvarkos, kaip turėtų būti įforminamos darbuotojų pajamos natūra.
„Darbdaviai jas įformina taip, kaip sugalvoja. Valstybė jas tik apmokestina ir reikalauja, kad būtų deklaruotos atsižvelgiant į tai, kas jas gauna. Jeigu darbuotojai, tai darbdaviai mėgsta jas „įdėti“ į darbo užmokesčio žiniaraščius, kiti „deda“ į bendrą žiniaraštį, kiti daro atskirą“, – aiškino specialistė.
Būna, kad dėl pajamų natūra įmonė nusprendžia sumažinti darbuotojui išmokėti skirtą algą, nes iš jos išskaičiuoja ne tik darbo užmokesčio, bet ir pajamų natūra mokesčius. Bet būna, kad tuos mokesčius sumoka ir iš savo kišenės. Viskas priklauso nuo įmonės“, – sakė D. Čibirienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad pajamų natūra apskaita priklauso ne tik nuo to, ar jos suteikiamos įmonės darbuotojui, bet ir nuo jų sumos, nuo to, ar skiriamos konkrečiam darbuotojui, ar išdalinamos bendrai ir kt.
„Kiekvieno darbdavio reikalas, kaip pajamos natūra bus apskaičiuotos ir įformintos. Esą nėra jokios institucijos, kuri pasiūlytų gerąją praktiką, kaip tai daryti. O kai kurie darbdaviai siekia jas įforminti kuo išsamiau, kad išvengtų nereikalingų klausimų“, – paaiškino specialistė.
Jos teigimu, dažniausia praktika įforminti darbuotojų pajamas natūra ar paplitusi tarptautinėse bendrovėse, kurios priimdamos naują darbuotoją pasiūlo jam tam tikrą papildomą atlygio paketą. Lietuviškose ji taikoma rečiau.
Pašnekovė vylėsi, kad ilgainiui bus nustatyta bendra tvarka ir metodika, kaip pajamos natūra ir dovanos turėtų būti apskaičiuojamos ir įforminamos.
Ji pripažino, kad pačiam darbuotojui sudėtinga pasitikrinti, ar darbdavys teisingai įformino dovanas ar kitas pajamas natūra, ar už tai sumokėjo visus mokesčius. Esą darbuotojai gali prisijungti prie asmeninės „Sodros“ paskyros ir pasižiūrėti, koks buvo deklaruotas jo darbo užmokestis. Tačiau ne nuo visų pajamų mokamos socialinio draudimo įmokos, tad ne viskas gali paaiškėti galutinai.