„Sodra“ pateikia profesijų, kurių atstovų Lietuvoje yra daugiausia, ikimokestinių atlyginimų pokyčius. Matyti, kad didžiausią vidutinių mėnesio pajamų augimą per metus pajuto gydytojai specialistai (+137,52 euro), kurių šalyje yra 11 758, taip pat reklamos ir rinkodaros specialistai (+135,38 euro), kurių šalyje suskaičiuojama net 43 012.
Mažiausiai iš didžiausiu darbuotojų skaičiumi pasižyminčių profesijų paaugo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų atlyginimas. Per metus jo vidurkis padidėjo vos 16,97 euro, tokių darbuotojų Lietuvoje skaičiuojama 64 740.
Tačiau didžiausiu darbuotojų skaičiumi pasižyminčių profesijų atstovų atlyginimai neaugo taip įspūdingai, kaip kai kurių daugiausiai uždirbančių profesijų atstovų. Sąrašo viršuje – skrydžių vadovai, kurie šių metų balandį uždirbo 4949,20 euro – 506,50 euro daugiau nei prieš metus. Tiesa, jų vidutinio atlyginimo svyravimas – itin didelis, skirtingais mėnesiais gali skirtis visu tūkstančiu eurų, tačiau skrydžių vadovai išlieka daugiausiai uždirbančiųjų sąrašo viršuje.
Greta jų rikiuojasi, o kartais juos ir pralenkia orlaivių pilotai. Jų atlyginimo vidurkis šiemet balandį siekė 3551,10 euro, palyginti su tuo pat laiku pernai paaugęs 716,20 euro.
Derybinės galios – daugelio darbuotojų pusėje
Banko „Swedbank“ vyr. ekonomistas N. Mačiulis sako, kad labiausiai atlyginimai kyla aukščiausios kvalifikacijos specialistams, kurių trūksta labiausiai, tačiau didesnių atlyginimų tikėtis gali daugelio sričių darbuotojai.
„Paslaugų centrų specialistai, programuotojai, kitas informacinių technologijų paslaugas teikiantys specialistai yra labai pageidaujami darbo rinkoje, medžiojami iš vienos bendrovės į kitą, ir kol kas gana ilgoje perspektyvoje nesimato situacijos, kada galėtų susidaryti tokių specialistų perteklius.
Yra ir akivaizdus inžinierių trūkumas pramonės įmonėse, kuriose reikia atlikti sudėtingesnes įrengimų valdymo, programavimo funkcijas. Tačiau Lietuvoje trūksta pačių įvairiausių sričių darbuotojų, tad derybinė galia yra darbuotojų rankose. Tai gerai atsispindi ir darbo užmokesčio statistikoje – jis nesulėtėjo, pirmąjį šių metų ketvirtį augo daugiau nei 10 proc.“, – kalba N. Mačiulis.
Tiesa, pasak jo, darbuotojų mažesniuose miesteliuose, kur yra vienas ar du darbdaviai, situacija yra prastesnė – jiems sunku derėtis ir ieškoti naujo darbdavio. „Tačiau jei kalbame apie didesnius miestelius ir darbuotojus, kurie nori ir gali dirbti, jų situacija darbo rinkoje yra tikrai gera ir bent jau trumpuoju laikotarpiu nėra priežasčių, kodėl tai turėtų pasikeisti“, – sako jis.
Tuo metu LDK generalinis direktorius D. Arlauskas pastebi, kad kai kurių specialistų atlyginimai jau priartėjo prie Vokietijos ar Belgijos lygio, ypač tų, kurie dirba skaitmeninių, informacinių technologijų srityje. Tas pat pasakytina apie aukštos kvalifikacijos inžinierių atlyginimus.
„Spaudimas yra didelis, o po penkerių ar daugiau metų vidutinės ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų labai trūks, dėl jų teks konkuruoti ir su kaimynine Lenkija, kurioje vyksta panašūs procesai kaip Lietuvoje, tačiau ekonomika stipresnė.
Vidutinės ir aukštesnės kvalifikacijos specialistų trūksta beveik visose ekonomikos šakose, tai rodo įmonių apklausos rezultatai. Tuo metu Darbo biržos statistika rodo, kad trūksta žemos kvalifikacijos darbuotojų, kurie dažniau ir yra Darbo biržos klientai“, – pažymi D. Arlauskas.
Jo teigimu, tai, kaip darbdaviai yra pajėgūs kelti atlyginimus, labai priklauso nuo to, ar jų įmonės yra orientuotos į užsienio, ar – vidaus rinką.
„Eksporto rinkos plečiasi, įmonės gali surasti vis naujų rinkų, tad eksportuojančių įmonių situacija yra geresnė. Tačiau įmonės, veikiančios tik vidaus rinkoje, susiduria su dideliais iššūkiais, nes gyventojų perkamoji galia neleidžia kelti atlyginimų darbuotojams tiek, kiek jie nori. Taip pat atlyginimus pajėgios kelti didelės užsienio kapitalo įmonės“, – pastebi pašnekovas.
Grėsmė – prekybiniai karai ir robotai
N. Mačiulio teigimu, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu pagrindinė rizika, dėl ko darbuotojai gali prarasti savo derybines pozicijas dėl didesnių atlyginimų, yra susijusi su prekybiniais karais.
„Jei padidėtų įtampa tarp JAV, Kinijos ir ES, muitų tarifai būtų pritaikomi ne tik plienui ir aliuminiui, bet ir automobiliams, mes tai pajustume per prekybinius santykius, mažesnį eksportą, įtaką darbo rinkai. Kol kas plienas ir aliuminis beveik niekaip neliečia ES valstybių, nes tai – labai maža eksporto dalis, bet jei JAV įgyvendins savo pažadus ir pritaikys importo tarifus automobiliams, labai greitai tai pajustume ir Lietuvoje.
Savo ruožtu D. Arlauskas prognozuoja, kad robotizacijos, skaitmenizacijos pasekmes darbo rinka pajus gana greitai.
„Naujosios technologijos, kurios gali pakeisti žmogų, ypač intelekto srityje, lems tai, kad žmones pakeis algoritmai, robotai. Tai yra neišvengiama ir, manau, tai bus labai greitai – per 2–3 metus.
Kalbu apie sritis, kurias galima robotizuoti. Bus sunkiau tose srityse, kur reikalingas kūrybiškumas, inovatyvumas: šių sričių darbuotojų pakeisti mašinomis nepavyks, tačiau geresnių sąlygų jie vyks į užsienį. Atsidursime savotiškuose spąstuose, nes negalėsime mokėti tiek, kiek užsienio kompanijos“, – apgailestauja D. Arlauskas.
Jo teigimu, pokyčiai viešajame sektoriuje galėtų pagerinti situaciją: „Turi būti labai aiški strategija, ką valstybė rems, kur bus nukreipti nauji ES finansavimo šaltiniai. Verslas irgi žinos, galės labiau orientuosis.
Turi būti iš esmės pertvarkyta specialistų rengimo programa. Taip pat svarbus klausimas – Darbo biržos veiklos efektyvumas. Jai skiriama beveik pusė milijardo eurų, tačiau ten daugiausia registruojasi tie, kuriems reikia pažymų, jog jie ten užsiregistravę. Reikia efektyvinti viešojo sektoriaus darbą.“