2015 metais pajamas deklaravo iš viso 1 914 760 Lietuvos gyventojų. Bendra jų gauta ikimokestinė suma – per 16,3 mlrd. eurų. Tad vienam žmogui tenkantis vidurkis buvo apie 8,5 tūkst. eurų.
Pernai didžiausias pajamas deklaravęs asmuo uždirbo 84,8 mln. eurų arba beveik 10 tūkst. kartų daugiau nei bendras vidurkis.
Antroje vietoje buvęs asmuo deklaravo 26,2 mln. eurų sumą, trečioje – 15,1 mln. eurų.
Parduoda verslus
8 594 gyventojai 2015 metais iš prekybos vertybiniais popieriais (VP) uždirbo per 723 mln. eurų. 107,6 mln. eurų nuo šios sumos buvo apmokestinti ir už juos sumokėta 149 tūkst. eurų mokesčių.
Praėjusiais metais neapmokestinama pajamų riba (skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainos) buvo 3 tūkst. eurų. Nuo viršijančios sumos mokamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM). 2016 metais ši riba sumažinta iki 500 eurų.
Vienam prekiautojui VP 2015 metais tekęs vidurkis – 84 tūkst. eurų. Tai yra maždaug 10 kartų daugiau nei bendras visų gyventojų ir visų rūšių pajamų vidurkis.
2015 metais didžiausias pajamas iš prekybos VP deklaravęs asmuo uždirbo 30,7 mln. eurų. Antrą ir trečią vietą dalijosi gyventojai uždirbę po 21,1 mln. eurų.
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis pabrėžė, kad šios sumos gali būti ne visai tikslios.
„Šis skaičius sukuria vieną problemą – jei žmogus užsiima prekyba kasdien, turi milijono eurų portfelį ir, pavyzdžiui, JAV, kur rinka labai likvidi, spekuliuoja, tai nėra sudėtinga tiek prisukti (pirkti ir parduoti kaskart gaunant pajamų – DELFI), – sakė jis.
Tačiau pašnekovas nurodė, kad Lietuvoje tokios sumos paprastai gaunamos iš verslo pardavimo.
„Esame tokioje situacijoje, kai didelė verslų dalis buvo pradėta po nepriklausomybės atkūrimo ir tie, kurie juos pradėjo, yra tokio amžiaus, kai svarsto galimybes išeiti į pensiją. Tokių sandorių vis daugėja – parduodamos savo valdomo verslo akcijos“, – sakė jis.
Dar vienas būdas gauti tiek pajamų – spekuliavimas akcijų biržose.
„Jei kažkas aktyviai spekuliuoja ir turi kelių milijonų portfelį, jis gali pasiekti pakankami didelę apyvartą“, – nurodė V. Plunksnis.
Gerina būstus
2015 metais 22 125 gyventojai iš prekybos nekilnojamuoju turtu (NT) uždirbo 597,1 mln. eurų. 41,2 mln. eurų nuo šios sumos buvo apmokestinti ir už juos sumokėta 33,9 tūkst. eurų mokesčių.
Parduodamam NT taikomos kelios lengvatos. 15 proc. GPM mokėti nereikia, jei parduodamas būstas, kuriame pastaruosius 2 metus buvo deklaruota asmens gyvenamoji vieta.
Pernai dar galiojo 5 metų išlaikyto NT, kuriame gyvenamoji vieta nedeklaruota, lengvata. Nuo 2016 metų išlaikymo terminas, po kurio nebereikia mokėti GPM, prailgintas iki 10 metų.
Vienam prekiautojui NT tenkantis vidurkis 2015 metais sudarė 26,9 tūkst. eurų. Tai yra 3 kartus daugiau nei bendras visų gyventojų ir visų rūšių pajamų vidurkis.
2015 metais didžiausias pajamas iš prekybos NT deklaravęs asmuo uždirbo 3,9 mln. eurų. Antroje vietoje buvo gyventojas su 2,7 mln. eurų, trečioje – 2,6 mln. eurų.
„RE/MAX Bravo“ biuro vadovas Mindaugas Kazlauskas sakė, kad tokias sumas galima uždirbti keliais būdais.
„Dažniausiai daroma taip, kad perkamas turtas, kuris pagerinamas ar padalinamas į mažesnius vienetus ir parduodamas su pelnu“, – DELFI sakė jis.
M. Kazlauskas taip pat nurodė, kad gyventojai galėjo ir nuo pat pradžių pastatyti parduotą NT arba tiesiog parduoti turėtą turtą.
„Sodros“ duomenimis, 2016 metų birželį Lietuvoje buvo 241,31 tūkst. gyventojų, kurie uždirbo mažiau nei minimalų mėnesinį atlyginimą, t.y. 350 eurų.