Kaip rašoma pranešime, tai atskleidė turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu praėjusių metų antroje pusėje „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Jos metu į klausimus dėl konfliktų finansų klausimais atsakė 606 gyventojai, gyvenantys registruotoje ar neregistruotoje santuokoje. Atsakant į klausimus apie konfliktų sprendimo būdus buvo galimi keli atsakymai.
Tuo tarpu ekspertai teigia, kad nekonstruktyvus elgesys gali kelti grėsmę ir poros ateičiai, o problemas spręsti siūlo ne tik išsakant vienas kitam savo lūkesčius, bet ir sudarant ilgalaikį finansinį planą.
Nekalbėdamos apie pinigus poros žaloja santykius
„Pinigai daro įtaką visam mūsų gyvenimui – kiek uždirbame, tokią galime susikurti gerovę, o porose požiūris į tai, kokia turi būti ta bendra gerovė, gali skirtis. Tokiais atvejais gali būti bandoma nuo vienas kito nuslėpti brangesnius pirkinius, meluojama, kiek jie iš tikrųjų kainavo. Šeimoje atsiranda nutylėjimų, paslapčių, melo elementų, nepasitikėjimo“, – pastebi psichologė Jūratė Bortkevičienė.
Pasak jos, tai žaloja santykius, atsiranda nepagarba vienas kitam, pradeda griūti saugumas. „Gali kilti minčių, kad jeigu partneris mane apgaudinėja su pinigais, gal ir kitose srityse man meluoja. Su pinigais susiję konfliktai paprastai nesprendžiami tada, kai nemokame apie juos kalbėtis. Lengviausia yra pabėgti ir apsimesti, kad nieko neįvyko“, – pasakojo specialistė.
Kad finansinių poreikių, o ypač didesnių, tenkinimas šalies gyventojams kelia problemų, patvirtina ir tyrimai. „Praėjusių metų pabaigos apklausa parodė, kad daugiausia problemų šalies gyventojams kyla sprendžiant finansinius klausimus, reikalaujančius didesnio planavimo, tokius kaip galimybė atsidėti santaupų ateičiai, įsigyti didesnių pirkinių ar sumokėti būsto paskolos įmoką. Tuo tarpu bendras finansų planavimas galėtų būti vienas iš svarbių žingsnių, siekiant poros finansinio stabilumo“, – atkreipia dėmesį „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
Ji pataria, kad porai, norint konstruktyviai ir racionaliai spręsti ginčus dėl pinigų ir kuo labiau išvengti jų ateityje, reiktų turėti vieningą viziją, kokių finansinių tikslų jie kartu siekia ne tik šiandien, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Svarbiausia – susitarti dėl tikslų ir planuoti finansus ilgam
„Nesusitarę dėl šių tikslų iš anksto, partneriai rizikuoja susipykti, nes iškilus didesniam finansiniam klausimui gali paaiškėti, kad jų vizija nesutampa arba net kardinaliai skiriasi. Finansinį planą reiktų turėti bent 10 metų laikotarpiui, kartu nepamirštant, jog būtina pasirūpinti ir tuo, kaip gyvensime baigę savo darbo karjerą ir išėję į pensiją. Tuo reikia rūpintis kuo anksčiau, o pradėjus bendrą gyvenimą su partneriu šį klausimą irgi reikia aptarti“, – sako D. Kolmatsui.
Pasak ekspertės, norint efektyviau valdyti savo ir šeimos lėšas, reiktų pradėti planuoti pajamas ir išlaidas, suformuoti finansinę „pagalvę“ nenumatytiems kritiniams atvejams, taip pat užsibrėžti trumpalaikius bei ilgalaikius finansinius tikslus ir kaupti didesnėms išlaidoms.
„Kodėl tai svarbu? Nes nuo to priklauso ne tik asmeninis, bet ir poros ilgalaikis finansinis stabilumas. O, auginant vaikus, poros gebėjimas planuoti savo bendrus finansus ir laikytis to plano tampa dar svarbesnis, nes tai susiję ir su jų atžalų finansiniu saugumu bei galimybėmis ateityje gauti geresnį išsilavinimą, dirbti geresnius darbus ir gyventi geriau“, – pabrėžia D. Kolmatsui.
Ji priduria, kad svarbu, kad pora susitartų ir dėl to, kaip pasirūpins savo pensija. „Dažnai pensija įsivaizduojama kaip laikas, kai bus galima skirti daugiau laiko sau svarbiems dalykams, tačiau, jei vienas partneris tam skiria dėmesio, o kitas ne – visa tai gali užprogramuoti naujus nesutarimus“, – sakė D. Kolmatsui. Ji paragino įvertinti galimybes sutaupyti pensijai kaupiant antros ir trečios pakopos pensijų fonduose ar pasitelkiant darbdavio įmokas į pensijų fondus.
Konkretūs sprendimai priklauso nuo to, kaip šeima tvarkosi savo poreikius ir finansus – vienos yra juos visiškai atskyrusios ir pasidalijusios tik bendros atsakomybės sritis, o kitos viską sprendžia bendrai. Bet kuriuo atveju reiktų rasti aukso vidurį, kaip lėšos paskirstomos asmeniniams ir bendriems poreikiams. Padėti galėtų ir taisyklės, pavyzdžiui, tam tikrus sprendimus dėl išlaidų šeima turi priimti kartu, apibrėžiant ir išlaidų sumą, ir išlaidų sritis.
Pinigai gali ir skaldyti, ir vienyti poras
Psichologė J. Bortkevičienė pataria pokalbiams apie pinigus ir finansinio plano sudarymui skirti pakankamai laiko bei kalbėtis tuomet, kai atslūgsta emocijos po konfliktų.
„Kuo anksčiau pradėsime kalbėtis ir ieškoti ilgalaikių sprendimų, tuo geriau, tačiau pradėti niekada nėra per vėlu. Jei sunku ar neišeina susikalbėti, galima užsirašyti. Kiekvienas partneris atskirai turėtų skirti pakankamai laiko ir tiksliai įvardinti, kas jam yra svarbu finansuose, kaip norėtų juos tvarkyti poroje. Perskaitę ar išsakę savo lūkesčius, vienas kitą galime ramiai išklausyti, emocijos nebeverda. Tuomet dažnai gali paaiškėti, kad požiūriai daug kur su antrąja puse sutampa. Kai, užuot konfliktavę, imame tartis, biudžetas tampa nebe chaotiškas, o kryptingai valdomas. Pinigų atsiranda daugiau, nes juos planuojame“, – pastebi J. Bortkevičienė.
Pasak psichologės, tas pats pinigų klausimas gali ir skaldyti, ir jungti poras. Išsikėlus bendrą tikslą, atsiranda bendrų siekių, kurie sukuria šeimoje bendrumo jausmą. „Kartais net azartas apima siekiant bendro finansinio tikslo drauge su partneriu, pavyzdžiui, kelionės į svajonių šalį. Nebėra „mano“, „tavo“, matavimo, kas daugiau prisidėjo ar mažiau. Kai kalbamės, santykiai gerėja. Išmokę susitarti dėl pinigų, neabejotinai pagerinsime santykius ir kitose srityse“, – sako psichologė.
2019 m. antroje pusėje atliktoje apklausoje dalyvių buvo klausiama, ar jiems tenka ginčytis ir konfliktuoti su gyvenimo partneriu finansiniais klausimais. Bent retkarčiais susiginčijantys nurodė 46 proc. respondentų, o 20 proc. teigė, kad jiems dėl pinigų yra tekę susipykti rimtai. Dėl piniginių klausimų niekada nekonfliktuojančių ir nesiginčijančių apklaustųjų dalis – 34 proc.
Pasiteiravus respondentų, kurie finansiniai klausimai yra didžiausias nesutarimų ar nuomonių skirtumų šaltinis, šie teigė, kad dažniausiai ginčai kyla dėl didesnių pirkinių (44 proc.). Neretai konfliktuojama ir dėl kasdienių išlaidų (30 proc.), išlaidų pramogoms (29 proc.) bei per mažų pajamų ir lėšų trūkumo šeimoje (28 proc.). Nesutarimų kelia ir tokie klausimai kaip taupymas bendroms reikmėms (20 proc.), išlaidos hobiams (17 proc.) ir vaikams (13 proc.), drabužių pirkimas (11 proc.). Mažiausiai konfliktų sukeliantis finansinis klausimas – kaupimas pensijai (5 proc.).
„Invaldos INVL“ grupei priklausanti „INVL Asset Management“ valdo antros ir trečios pakopos pensijų fondus, investicinius fondus, alternatyvias investicijas ir kitas priemones. „Invaldos INVL“ grupei priklausančioms įmonėms daugiau kaip 200 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo valdyti virš 1 mlrd. eurų vertės turto.