Kelia klausimus
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuvos gyventojai degalinių šviestlentėse, kaip buvo teigiama, stebėjo ir besikeičiančias degalų kainas.
Kaip skelbė Energetikos ministerija, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, prasidėjus karui Ukrainoje, kainos tą pačią dieną kai kuriose degalinėse ūgtelėjo iki 10 proc., nors, ministerijos vertinimu, tam pagrindo nebuvo – kuras degalinėse pirktas dar iki kainų kilimo didmenoje.
„Mūsų žiniomis, degalinėse vis dar prekiaujama anksčiau didmeninėje rinkoje mažesne kaina įsigytais degalais, tad kyla klausimų dėl kainų augimo pagrįstumo bei skaidrumo.
Kyla abejonių, ar degalinių tinklai nepiktnaudžiauja susidariusia padėtimi, didinami degalų kainas būtent tuo metu, kai prasidėjus karui Ukrainoje didelis skaičius vairuotojų nusprendė pilnai užsipildyti degalų bakus ir išaugo degalų paklausa“, – sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Ministerija „Delfi“ teigė dėl to sulaukusi ir gyventojų skundų bei pasipiktinimo, todėl reagavusi, taip siekiant išvengti degalinių piktnaudžiavimo susidariusia padėtimi, kai vartotojai nusprendė prisipildyti pilnus kuro bakus.
„Šiandien situacija rinkose yra dinamiška, tikimės verslo pilietiškumo.
Kiek galime spręsti iš gaunamos informacijos, verslas supranta esamą padėtį ir elgsis atsakingai“, – teigė ministerija.
Dubnikovas: galime kvestionuoti
Ekonomistas, analitikas ir verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas ramino, kad degalų kainų kilimą šiuo atveju lėmė ketvirtadienio rytą kilusios ir į įvykius Ukrainoje sureagavusios naftos kainos.
„Visą laiką taip buvo ir visą laiką taip bus. Jei naftos kaina kyla, benzino kaina taip pat didėja.
Galime kvestionuoti, ar degalinės turi teisę pabranginti degalus, kurie yra nupirkti už pigesnę kainą ir dabar yra rezervuose. Jeigu kišimės į tą verslą ir drausime jiems keisti kainą, kai naftos kaina kyla, nors jie ir nusipirko pigiau, tai atsimušime į kitą logikos pusę“, – aiškino jis ir pridūrė, kad tada išeina taip, kad kai naftos kaina mažėja, degalų kaina taip pat turėtų būti mažinama.
„Reikia nepamiršti, kad jie (degalinės – red.), kai naftos kaina mažėja, tada degalus turėtų ir piginti.
Degalinių verslo dalis yra reaguoti į naftos kainą ir taip, tokiu metu, kai nafta kyla, o jie turi kažkokių resursų, taip, jie kažkurį laiką uždirba šiek tiek daugiau“, – skaičiavo ekonomistas.
Visgi, anot jo, nėra prasmės kištis į tai, mat degalinių pelno marža visoje degalų kainoje siekia vos procentą ar daugiau.
„,Tai gali baigtis tuo, kad jei neduosime jiems užsidirbti vienoje dalyje, tas verslas gali tapti neveiksnus“, – teigė M. Dubnikovas.
Kainos kilimas būtų buvęs tik laiko klausimas
Problemos čia nematantis teigė ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Realiai pardavėjų marža nėra istoriškai didelė ir kuro kainų augimas didžia dalimi yra sąlygotas naftos kainų augimo pasaulinėse rinkose, kurios litrui degalų nuo metų pradžios išaugo nuo 46 euro centų, iki 58 centų be PVM litrui.
Problemos nematau, kad kažkas specialiai keltų kainas. Žinoma, galėjo būti taip, kad keletą dienų tos kainos galėjo būti žemesnės, bet tai, praktiškai, tik laiko klausimas, kol bus ištuštinti seniau užpildyti rezervai. Naftos kainos kyla ir nieko čia nepadarysi“, – apibendrino jis.
Ekonomistas prognozavo, kad degalų kainos kils ir toliau, tačiau skaičiavo, kad tam, jog litro degalų kaina pasiektų, tarkime, 2 Eur, nafta turėtų pabrangti iki 170 dol. už barelį, kai trečiadienio duomenimis kaina popiet siekia 112 dol. už barelį.
„Žinoma, nieko nėra neįmanomo, kol kas didžiausia kaina buvo 140 dol. už barelį, tad šis scenarijus nėra tikėtinas“, – skaičiavo jis.
Perkant degalus, kaip aiškino Ž. Mauricas, šiandien už akcizus ir PVM sumokame didžiausią dalį – 73 euro centus.
„Naftos dedamoji litre yra 58 euro centai, o pardavėjams ir perpardavinėtojams lieka 22 euro centai su PVM“, – teigė jis.
Kainų lyginimo portalo Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas teigė, jog įmonė paskutinį kartą kainas fiksavo vasario 14 dieną, tačiau pridūrė didelio kainų kilimo, lyginant su dabar, nepastebėjęs.
„Kainos kilo iki 6 proc., todėl kilimas nebuvo drastiškas. Jeigu ir buvo piktnaudžiaujama, tai nebuvo kosminiai skaičiai.
Reikia suprasti, kad ir didelių rezervų niekas nelaiko, visi bando prekiauti biržine kaina, nes jei tu užsipirksi daug, kainos nukris, liksi permokėjęs“, – sakė jis.
Paaiškino situaciją
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas aiškino, kad bendrai degalų kainų kilimo tendencija stebima jau kuris laikas.
„Karo pradžia buvo papildomas faktorius, kuris kilstelėjo naftos kainas dar labiau į viršų ir tai susiję ir su degalų brangimu pačiose degalinėse.
Čia, turbūt, pagrindinis klausimas yra, ar degalinės užsideda papildomą pelno maržą dėl padidėjusio poreikio, kai visi pradėjo piltis, bet šitoje vietoje atsakyti gali tik patys degalinių tinklų valdytojai. Mano turimais duomenimis, taip nebuvo ir šioje situacijoje atsakingi verslai tikrai neturi tokio intereso“, – sakė atstovas.
Paklaustas dėl degalinių rezervų ir praktikos nekelti kainos, jeigu nafta anksčiau buvo įsigyta už mažesnę kainą, E. Cicėnas teigė, kad kai kurie rezervuarai yra pildomi ir keliskart per dieną, o kainas nustato didmenos pardavėjas.
„Kai kalbame apie valstybinį naftos rezervą, tai yra vienas dalykas, bet kai kalbame apie degalinių rezervuarus, kurie fiziškai būna kiekvienoje degalinėje, tai visai kas kita.
Yra degalinių, kurios turi labai didelį degalų apyvartumą, jie, galbūt, savo rezervuarus turi pasipildyti ir kas dieną, ar kas antrą.
Pirkimai vyksta iš didmeninio pardavėjo, kas, dažniausiai, yra „Orlen Lietuva“ ir jeigu yra pilama į kurovežį, kaina ir skaičiuojama būtent tuo užpylimo momentu. Gali būti, kad kaina keičiasi ir kiekvieną dieną.
Tai kai kalbama, kaip dėl rezervų, reikia suprasti, kad kalbame būtent apie degalinių rezervuarus. Regioninėje degalinėje, kur degalų apyvartumas mažas, galbūt ten degalų papildymo reikia tik kas savaitę ar dvi, bet kai yra populiarios degalinės, ten degalai gali būti pildomi ir dukart per dieną“, – aiškino atstovas.
Apibendrindamas jis sakė, kad pastaruoju metu degalų poreikis yra išaugęs, kas sukėlė didesnį apyvartumą, o kurovėžiai vis dažniau važiuoja pildyti rezervuarų, kai tuo tarpu degalai perkami už tuo metu terminaluose esančiomis didmeninėmis kainomis.
Pasak jo, bendrai degalinių pelno marža siekia apie 1 proc.