Europos Centriniam Bankui stojus į kovą su infliacija ir pradėjus kelti bazinę palūkanų normą, nekilnojamojo turto paskolų palūkanos Lietuvoje viršijo 4 proc. ir pakilo iki aukščiausio lygio euro zonoje.
Būsto paskolų kaina susideda iš tarpbankinės palūkanų normos EURIBOR ir banko maržos, nustatomos kiekvienam klientui individualiai ir siekiančios 2-5 procentus nuo paskolos sumos.
Jei EURIBOR dydžiui nei patys bankai, nei jų klientai įtakos daryti negali, tai marža – derybų objektas, kurį pakeitus būtų galima sumažinti bendrą paskolos kainą. Į tai dėmesį atkreipė ir Lietuvos bankas, finansų įstaigas paraginęs lanksčiau spręsti su sunkumais susidūrusių paskolų turėtojų problemas.
Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus prieš kelias dienas surengtoje spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį, kad nors bankų marža nuo 2020 metų nuolat mažėja įkandin stiprėjusios konkurencijos, tačiau išlieka palyginti aukšta ir dvigubai didesnė nei prieš pasaulinę finansų krizę.
„Koncentracijos situacija rinkoje yra vienas pagrindinių veiksnių, kurie apibrėžia maržos lygį Lietuvoje‟, – sako LB valdybos pirmininkas.
Delfi apklausti komerciniai bankai teigia užklausų dėl galimybės keisti sutartyse užfiksuotas maržas pastaruoju metu sulaukiantys daugiau ir visas jas vertinantys individualiai, tačiau leidžia suprasti, kad tai nėra dažnai taikoma priemonė.
Be to, įspėjama, kad noras derėtis klientams visuomet reikš papildomas išlaidas, o nesėkmės atveju turima paskola gali ir dar labiau pabrangti.
Prašymas gali ir pakenkti
„Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato sako, kad būsto paskolų turėtojų užklausų dėl galimybės derėtis dėl banko maržos pastaruoju metu padaugėjo, nes besikeičiančioje ekonominėje aplinkoje žmonės ieško naujų sprendimų savo paskolų valdymui.
„Mūsų duomenys rodo, kad klientams yra aktualu atlikti priešlaikinius paskolos grąžinimus, keisti paskolos įmokos mokėjimo dieną, sąskaitą ar koreguoti patį mokėjimo grafiką, taip pat sulaukiame ir su palūkanų norma susijusių klausimų bei prašymų“, – Delfi sako P. Ladziato.
Visgi jis atkreipia dėmesį, kad banko taikoma palūkanų norma įprastai susideda iš maržos bei kintamos palūkanų dalies EURIBOR. Todėl pačios maržos sumažinimo įtaka bendrai mėnesinei įmokai įprastai nebūna reikšminga ir efektyvi, ieškant sprendimo netikėtų finansinių sunkumų valdymui.
„Remiantis preliminariais skaičiavimais, 90 tūkst. eurų paskolos sumai sumažinus palūkanų normą 0,2 procentinio punkto, mėnesio įmoka sumažėtų vos 10 eurų.
Kartu vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai klientas kreipiasi į banką su prašymu peržiūrėti jam taikomą maržą, atliekamas naujas kliento mokumo vertinimas ir nauja palūkanų norma nustatoma vertinant esamą kliento finansinę būklę, jo pajamų tvarumą, tęstinumą, vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis tvarkomis. Keičiant šias sutarties sąlygas klientas taip pat patirtų papildomų išlaidų – būtų taikomas sutarties sąlygų keitimo mokestis“, – įspėja „Swedbank“ atstovas.
Sutartyse galimybė nėra numatyta
SEB bankas taip pat pripažįsta, kad vis daugiau klientų teiraujasi apie galimybes peržiūrėti banko pritaikytas būsto paskolų maržas.
„Mes paklausimų gauname daugiau, ir galimybių peržiūrėti būsto paskolų kainas yra. Kiekvieną paklausimą vertiname individualiai, ieškome individualių sprendimų kiekvienam klientui“, – SEB banko makroekonomikos apžvalgos pristatymo metu sakė banko valdybos narys Vilius Juzikis.
Tačiau jis pažymėjo, kad 2017-2018 m. Lietuvos bankas ėmėsi būsto rinkos vėsinimo priemonių, kurios kėlė komercinių bankų kaštus ir sąnaudas.
„Galiausiai Lietuvos būsto rinka yra gana specifinė. Yra kredito gavėjų apsaugos įpareigojimai, kainos fiksavimai visam sutarties laikotarpiui. Jei mes pažiūrėsime į Vakarų valstybes, tai ten rinka veikia visai kitaip – nėra tokio dalyko kaip maržos ar kainos fiksavimas visam laikotarpiui, yra žymiai trumpesni terminai, klientui suteikiantys teisę paskolą refinansuoti, o bankui – keisti paskolos kainą“, – teigė V. Juzikis.
Tuo metu „Luminor“ banko kredito produktų skyriaus vadovė Olga Kazanavičienė sako, kad, kaip ir anksčiau, šiuo metu pasitaiko tik pavienių atvejų, kai prašoma peržiūrėti banko maržą.
Jos teigimu, būsto paskolos laikotarpis vidutiniškai yra 23-24 metai, ir per šį laiką gali pasitaikyti situacijų, kai banko marža tampa didesnė arba mažesnė negu tuometinis rinkos vidurkis, tačiau įprastai būsto paskolos sutartyse standartiškai nėra numatomos maržos keitimo aplinkybės.
„Marža gali būti mažinama, kai su klientu iš anksto susitariama, kad įvykdžius konkrečias sutarties sąlygas – pvz., pabaigus būsto remontą ir pateikus to įrodymo dokumentus, marža bus sumažinta iki konkretaus dydžio. Kita situacija, kada maža gali būti mažinama – refinansavimas. Tai reiškia, kad turima būsto paskola yra padengiama nauja, kuri imama kitame banke. Tokiu būdu asmuo gali susimažinti maržą pasirašydamas naujos paskolos sutartį atnaujintomis sąlygomis“, – kalba O. Kazanavičienė
„Citadele“ bankas Delfi taip pat nurodo, kad didesnio prašymų peržiūrėti būsto paskolų maržas kiekio nėra užfiksavęs, o paskolos marža yra sutariama su klientu sutarties pasirašymo metu ir nekinta visą paskolos laikotarpį.
Kiekvieną vertina individualiai
Anot „Citadele“, banko marža kiekvienam klientui taikoma individualiai atsižvelgiant į daugelį kriterijų, tokių kaip perkamas turtas, jo būklė, kliento nuosava lėšų dalis projekte, šeimos finansinės galimybės prisiimti įsipareigojimus ir t.t.
Taip pat kalba ir „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas P. Ladziato. Pasak jo, nustatant palūkanų normą bankas atsižvelgia į kliento gebėjimą vykdyti savo įsipareigojimus, ar jis anksčiau neturėjo skolų ar pradelstų mokėjimų, kokią dalį nuo savo mėnesio pajamų jis turės skirti paskolos įmokoms, kokia yra šiandieninė rinkos situacija ir kokios įtakos gali turėti pasikeitusi ekonominė situacija.
„Taip pat bankas atsižvelgia ir į įkeičiamą turtą, jo vertę bei likvidumą. Kiekvienas kliento pateiktas prašymas peržiūrėti turimos paskolos sąlygas yra svarstomas atskirai“, – teigia P. Ladziato.
Tuo metu ekonomistas Žygimantas Mauricas Delfi sako, kad būsto paskoloms taikomos maržos gali priklausyti ne tik nuo individualaus kliento vertinimo, skirtingose šalyse jos gali skirtis, priklausomai nuo teisinės, ekonominės ir geopolitinės aplinkos.
„Yra ir toks dalykas kaip šalies rizika. Pavyzdžiui, po Rusijos invazijos į Ukrainą finansavimasis Baltijos šalių bankams pabrango, nors maržose tai neatsispindėjo, buvo švelniai sugerta. Aišku, Baltijos šalys yra dėkingoje situacijoje, nes turi daug indėlininkų pinigų. Bet yra šalių, kur bankai tiek indėlių neturi“, – aiškina Ž. Mauricas.
Pasak jo, svarbu ir rinkos dydis – kuo paskolų išduodama daugiau, tuo pigiau bankai gali skolinti, nes pradeda veikti masto ekonomija.