Panevėžietė Alfa dėvėtais drabužiais prekiauja jau 18 metų, bet, kaip sako, aukso laikai jau praėjo. Dabar jai tai, kaip laiko praleidimo būdas.
„Parduodi kokį daiktelį vieną, o jei ne, nieko. Bet aš bent fiziškai padirbu. Į sporto salę aš neprisiversčiau, o čia jau nori nenori dirbi. <...>
Bet jeigu reikėtų iš to pragyventi, nepragyvenčiau“, – teigė ji.
Moteris pasakoja, kad būna, kad ir pati užeina nusipirkti dėvėtų drabužių.
„Tačiau kainos kosminės“, – sako ji pati.
Dėvėtais drabužiais prekiauja ir Algis. Jis turi tris parduotuves. Dėl Lietuvoje augančio minimalaus atlyginimo jam teko kelti kainas.
„Patys pigiausi rūbai, kurie buvo nuo 0,3 iki 1 Eur, jie taip ir liko, niekas nepasikeitė. O drabužiai, kurie išskirtiniai, geresni, jie brango 2-3 Eur“, – skaičiavo jis.
Lėtos mados puoselėtoja, pati sukūrusi verslą iš dėvėtų drabužių perpardavimo sako, kad kainos itin išaugo didmiesčiuose.
„Nėra normalu dėvėtų drabužių parduotuvėje už dėvėtą rūbą mokėti 30 Eur, kai galbūt jis naujas kainavo 15 Eur“, – teigė Augustė Barbora Budrienė.
Kalbinti gyventojai sako, kad dabar prekės turguje jau pigesnės nei dėvėtų drabužių parduotuvėse. Dar kiti vardija, kad brangiausi tokiose vietose dažniausiai būna kailiniai.
„Jie kainuoja apie 250 Eur, net ir tokių kainų būna prieš sezoną. Paskui jau būna pigiau, gali gauti ir už 60 Eur“, – sakė gyventoja.
Šalyje plečiantis žemų kainų prekybos tinklams, dėvėtas drabužis neretai brangesnis nei naujas.
„Galima naujus marškinėlius nusipirkti nuo 2 iki 5 Eur, o dėvėtų drabužių parduotuvėje jie gali kainuoti 10-15 Eur ir dar būti padėti prie geresnių prekių skyriaus“, – sakė A. B. Budrienė.
Konkurencijos neatlaiko nė vienas dėvėtų drabužių tinklas Lietuvoje. Dėl karo išaugę kaštai smogia ne vienam verslui. Apie uždaromas parduotuves skelbia žinomi vardai. Kelias dešimtis parduotuvių turėjusi įmonė „Pasaulio drabužiai“ bankrutavo.
„Buvo 20 parduotuvių, liko viena ir ta pati ne dėvėtų, o naujų. Kol kas su ja dar dirbame, kažkiek uždirbame, bet čia irgi ne stebuklai, nes konkurencija – didžiulė“ , – sakė „Pasaulio drabužiai“ vadovas Albertas Palksnys.
Verslininkas teigia, kad išlaikyti dėvėtų drabužių parduotuvę sunku ir dėl to, kad drabužių kokybė prastėja, o už prastą rūbą ne visi pasirengę mokėti daugiau.
„Žmonės pradėjo taupyti, pradėjo pirkti prastesnės kokybės drabužius, todėl ir pas mus pradėjo „važiuoti“ tie prastesni drabužiai“, – sakė jis.
Verslo vystymo ir tvarumo ekspertė Kristina Maikštėnienė teigia, kad dažnas dėvėtą rūbą supranta kaip tvarios mados dalį.
„Tai antrą kartą panaudojamas drabužis, ne sudeginamas, ne išmetamas į šiukšlyną, bet didesnis ir baisesnis efektas, kad vartotojams tai leidžia spintoje turėti vienoj vieno drabužio penkis ar šešis. Tai stiprus neigiamas efektas gamtai“, – sakė ji.
Žmonės dėvėtą rūbą dažnai renkasi dėl tvarumo, tokiose parduotuvėse ieškoma įvairovės, o ją šiandien pasiūlo ir pigesni konkurentai.
„Ateityje didesnę perspektyvą turės verslai, kurie vadinami agregatoriais, platformomis, kurie gali tenkinti tokį poreikį, kurį tenkina didžiosios tinklų parduotuvės, kai randama tiksliai tai, ko reikia.
Mažieji verslai turės ieškoti naujų verslo modelių“, – pridūrė K. Maikštėnienė.
Anot ekspertų, dėvėtų drabužių rinka neturėtų žlugti. Žmonių, kuriems tokių rūbų pasiūla patraukli, visada bus.