Anot LB Finansinio raštingumo centro vadovės, 2022 metais iš žmonių sukčiai išviliojo per 12 mln. eurų.
„Atlikti tyrimai rodo, kad su bandymu išvilioti lėšas susiduria vos ne kas antras žmogus. Sukčiai įžūlėja, jų taikomi būdai tampa sudėtingesni. Ir nors tyrimai rodo, kad žmonės vis dažniau sugeba atpažinti sukčius, tačiau kasmet augantis išviliojamų lėšų skaičius rodo, jog augti ir tobulinti žinias turime kur“, – penktadienį Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro spaudos konferencijoje aiškino V. Dičpinigaitienė.
„Lietuvos bankų asociacijos skelbiama statistika teigia, kad pernai metais buvo išviliota daugiau nei 12 mln. eurų. Ir tai yra liūdinanti statistika“, – pridūrė ji.
Finansinio raštingumo centro vadovė tikina, kad finansinių atakų rizika išlieka aukšta. Anot jos, sukčiai vis labiau prisitaiko prie naujų technologijų naudojimo ir imituoja realias situacijas, kurių metu apsimeta įmonių darbuotojais.
„Šalyje finansinių atakų rizika išlieka aukšta. Sukčiai vis labiau prisitaiko prie naujų technologijų, įgunda taikyti vis naujus apgaulės būdus, tad atpažinti apgaulę tampa vis sudėtingiau. Todėl svarbu suprasti, jog nė vienas nesame apsaugotas nuo sukčių pinklių, o didžiausia rizika pakliūti į jų spąstus išlieka tiems, kurie stokoja finansinio raštingumo įgūdžių“, – teigė Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė.
„Finansiniai sukčiai dažniausiai imituoja realias situacijas, pavyzdžiui, skambina telefonu apsimesdami banko ar kitų įstaigų darbuotojais, taip pat siunčia SMS žinutes ar el. laiškus su įtartinomis nuorodomis, prašo prisijungti prie interneto banko ar patvirtinti finansines bei kitas operacijas“, – sakė ji.
Visgi, LB atstovės tikinimu, didžioji dalis visuomenės savo atsparumą sukčiams vertina pozityviai. Tai, jos teigimu, ypač matoma tarp jaunų asmenų, kurie save laiko ypač atspariais.
„Mes žmonių klausėme, ar jie save laikė atspariais sukčiams. Daugelis iš jų atsakė, kad savo atsparumo lygį vertina vidutiniškai arba gerai. Tuo metu jauniausios amžiaus grupės asmenys, jie savo atsparumą vertina labai gerai“, – aiškino ji.
Galiausiai V. Dičpinigaitienė teigė, kad atsparumas sukčiams, tai viena iš finansinio raštingumo kompetencijų, kurią privalo ugdytis kiekvienas gyventojas.
„Finansinis raštingumas dažnai suprantamas kaip tam tikras žinių paketas. Bet finansinis raštingumas apima labai daug sričių. Ir vienas iš jų yra atsparumas sukčiams, kuris yra vienas iš finansinio raštingumo dedamųjų. Ir tokiu būdu, kai mes turime žinias, mes jas turime paversti veiksmais. Ir tai leis mums jaustis pasitikinčiais savimi ir tai leis keisti elgsena“, – aiškino ji.