Patenkintų senatvės pajamomis bus vis mažiau
Pensininkė Adelė dirba, nes bibliotekoje svetimi paltai patys nepasikabins. Jaunimas į dirbančios senjorės vietą nesiveržia, tad papildomas uždarbis moteriai leidžia prisidurti prie pensijos.
„Vien tik pensijos neužtektų tikriausiai man. Sūnus dirba namuose, ne ką uždirba, tai tenka taip verstis man“, – dalijosi Adelė.
Iki šiol dirbančių senjorų darbdaviai baidęsi, ateityje be jų, greičiausiai, neišsivers, mat šiemet Lietuvoje pirmą kartą į pensiją išeis daugiau žmonių negu į darbo rinką įsilies naujų darbuotojų.
„Šie metai yra tie, kada žmonių, kurie sulaukia 65 metų, Lietuvoje yra daugiau negu tų, kuriems sukanka 25 metai“, – teigė Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas paaiškino, ką rodo tokia situacija.
„Tai, kad yra jaunos visuomenės, nebūtinai reiškia, kad jos yra turtingos, o senos visuomenės nebūtinai reiškia, kad jos gyvena prastai. Dažnu atveju, yra netgi priešingai“, – tvirtino jis.
Tačiau „Sodra“ perspėja, kad, plečiantis pensininkų ratui, apie vakarietiškas pensijas lietuviams svajoti net nereikėtų. Atvirkščiai – patenkintų senatvės pajamomis bus vis mažiau.
„Mažėjant darbuotojų skaičiui, bus mažesnis fondas, nepriklausomai nuo to, kad atlyginimai auga, ir tiesiog būtų mažiau indeksuojamos pensijos. „Sodrai“ skolintis nereikėtų, bet rezultatas vis tiek bus toks, kad pakeitimo norma turėtų mažėti ir žmonės turėtų būti nepatenkinti pensijų dydžiu“, – teigė „Sodros“ vyriausiasis aktuaras Evaldas Valeiša.
Vidutinio uždarbio ir pensijos santykis – jau ir dabar atrodo prastai. Kitose šalyse pensininkai gauna 60 procentų savo buvusio atlyginimo, o Lietuvoje – tik trečdalį.
„Kiek gausime, tiek gausime – išsilaikysime. Įpratę pragyventi“, – optimizmo nestokojo senjorė Adelė.
Aptarė galimus problemos sprendimo būdus
65-erių metų pensinio amžiaus kartelės Socialinė apsaugos ir darbo ministerija daugiau kelti neplanuoja, o ir, kad atsiras daugiau dirbančiųjų – nesitiki. Jie siūlo dirbti efektyviau per tas pačias darbo valandas.
„Valandiniai kaštai Lietuvoje yra apie 3 kartus mažesni negu vidutiniai vienos valandos kaštai Europoje. Tai reiškia, kad mes dar apie 3 kartus galime pakelti, bet tai, aišku, nėra lengva. Reikia investuoti. Tada didėja ne tik pensijos, bet ir galimybės žmonėms likti dirbti vyresniame amžiuje“, – teigė V. Šilinskas.
Savo ruožtu investuotojai ragina pamiršti, kad oria senatve pasirūpins valstybė ir bando įtikinti žmones taupyti papildomai, net jei ir pensijų fondai yra kaip amerikietiškieji kalneliai – po užpernai stebėto didžiulio nuosmukio, antros pakopos pensijų fondai pernai nešė jau 14 procentų grąžą.
„Uždirbta nauda yra apie 800 milijonų eurų. Jeigu mes juos padalinsime tam milijonui 400 tūkstančių dirbančiųjų, dalyvaujančių antroje pensijų pakopoje, tai kiekvienam gaunasi praktiškai 600 eurų tik grynos grąžos, jau po visų atskaitymų“, – pasakojo T. Gudaitis.
Pernai antroje pakopoje daugiausiai uždirbo jaunimas iki 28-erių metų amžiaus – jų grąža siekė net 16 procentų. Kam pensija arčiau ar jau atėjo – prarado daugiausiai, palyginti su kitais.
„Preliminariai, praėjusių metų infliacija yra apie 9 procentus, galbūt 9,2, o vidutinė grąža yra 14,2, tai tikrai grąža 5 procentais viršijo metinę infliaciją“, – teigė T. Gudaitis.
O štai anot Lietuvos banko, taupymas fonduose duotų daugiau džiaugsmo, jei prie to aktyviau prisidėtų darbdaviai.
„Kitas būdas yra sureguliuoti tai įstatymu, kas jau yra pakankamai drastiška priemonė“, – teigė Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.
Kas pensija dar nesirūpina – tą daryti jiems primena valstybė. Netrukus „Sodra“ į antros pakopos pensijų kaupimą kvies dar 61 tūkstantį gyventojų.
Visa reportažą rasite LNK portale: