Ekonomistas Žygimantas Mauricas laidoje teigė, kad yra paskaičiavęs, jog kiekviena savaitė karantino Lietuvos ekonomikai kainuoja ir nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) nukerpa apie 0,5 procentinio punkto.
„1 mėnuo – 2 proc., tačiau tai – tik tiesioginis poveikis.
Netiesioginis – didėja eksponentinė progresija. Jeigu turime karantiną 1 mėn., tai yra vienas rezultatas, jei 2 mėn. – kitas, o jei 3 mėn. – tai po trijų mėnesių tam tikroms įmonėms bus toks didelis smūgis, kad jos nebeatsigaus.
Kuo ilgesnis karantinas, tuo daugiau negrįžtamų procesų prasideda ir tuo grandinė labiau įsisuka. Jei karantinas būtų 1 mėn. , galėtume išsisukti su bendrai paėmus 4 proc. BVP nuosmukiu, lyginant su prieš tai buvusiu baziniu scenarijumi, bet antrą mėnesį jau nebe plius 4 proc. būtų, o plius 8 proc. , reiškia, jau 12 proc. BVP mažėjimas, trečią mėnesį – dar daugiau. Tada mes tiesiog smengame į dugną“, – kalbėjo jis ir sakė, kad šie paskaičiavimai – darant prielaidą, jog nėra visiškai jokios Vyriausybės paramos.
Anot jo, jeigu dabar parama siekia 5 mlrd. Eur, o tai sudaro 10 proc. mūsų BVP, taip šiandien šalis gali ištverti apie 2-3 mėn. karantino, tačiau jeigu situacija negerės, neužteks ir žadėtų 5 mlrd. Eur.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, paklaustas, ar šiandien į Lietuvą krizė jau yra atėjusi, tikino, kad ji jau pas mus.
„Žinoma, krizė jau yra ir visi tai matome, tik tiek, kad jos nebuvo galima suprognozuoti. Dabar, ką galime padaryti, tai tiek, kad ji būtų kuo švelnesnė ir būtų galima kuo greičiau iš jos išeiti“, – komentavo jis.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė laidoje taip pat sakė, kad žmonės šiandien nerimauja dėl savo finansų ir turėtų rasti laiko juos pasiskaičiuoti ir įsivertinti savo situaciją.
„Šią savaitę žmonių nuotaikos keitėsi dažnai. Mes atliekame žmonių apklausas, tai savaitės pradžioje nemaža dalis žmonių sakė, kad jaučiasi visai neblogai, tikisi, kad greitai praeis karantino laikotarpis ir viskas grįš į savo vėžes, bet kuo daugiau dienų eina, tuo mes matome, kad karantinas greičiausiai bus pratęstas, įtampa auga ir vyksta grandininė reakcija.
Sustojus nemažai daliai verslų, kiti žmonės irgi netenka darbo, mažėja vartojimas, o žmonės dabar koncentruojasi į išgyvenimą ir į būtinuosius savo poreikius bei laukia tolimesnių valdžios pagalbos sprendimų“, – sakė ji.
J. Cvilikienė patarė kiekvienam pasiskaičiuoti savo situaciją bei peržiūrėti artimiausio mėnesio ar dviejų įsipareigojimus.
„Kam tikrai reikės sumokėti ir kokius mokesčius reikės padengti bei kokios bus įplaukų galimybės, ar jų bus, ar ne, ar jos bus minimalios.
Tada jau žiūrint į visą vaizdą reikėtų imtis ir veiksmų. Jeigu mes matome, kad susidursime su problemomis, reikėtų atsisakyti visko kas nėra būtina, visokių papildomų mokėjimo planų, kaip muzikos, atidėti bet kokius pirkimus, kurie nėra susiję su išgyvenimu ir pagrindiniais poreikiais.
Jei matome, kad susidursime su problemomis mokėdami savo paskolų įmokas, mokesčius už karštą vandenį, elektrą, jau dabar yra numatyti instrumentai, kaip galima juos atidėti ir palengvinti sau kvėpavimą bent šiems klausimams“, – sakė ji.
„Reikėtų peržiūrėti įsipareigojimus, o gal ir išsitraukti tą atsargumo pagalvę ir pagalvoti, kaip ją galima panaudoti šiuo laikotarpiu“, – pridūrė finansų instituto vadovė.
Taip pat ji patarė pirmiausia žiūrėti į savo situaciją, o tik vėliau gilintis į įvairiausias paramas verslui.
„Socialiniuose tinkluose matome, kad žmonės yra raginami palaikyti verslą, nenustoti visiškai vartoti, įsigyti įvairias prekes.
Aš manau, kad nors visi mes esame vienoje valtyje ir tik solidarumas mums padės išplaukti iš šios situacijos, tačiau norėčiau pasakyti, kad kai lėktuve mes gauname dažną patarimą, kad ištikus turbulencijai deguonies kaukę reikėtų pirmiausia užsidėti sau, o tik po to rūpintis aplinkiniais, tai kalbant apie finansus, manau, kad tai pagrindinė taisyklė, kurią mes turėtume ir taikyti.
Visų pirma, pasirūpiname savimi, kad nereikėtų mumis rūpintis vėliau kažkam kitam, o tada žiūrime, kiek mūsų namų ūkis gali leisti palaikyti kitus. Reikia išlaikyti šaltą protą“, – ragino ji.