Lietuviai pervertina savo finansines žinias?
Anot skaitmeninių finansinių paslaugų platformos „Creditea“, priklausančios įmonių grupei „IPF Digital“, vadovo Tomo Bataičio, neseniai tyrimų bendrovės „Kantar“ atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė lietuvių per pastaruosius metus skolinosi pinigų. Įprastai skolinamasi būsto gerinimui, kasdienėms bei neplanuotoms išlaidoms, taip pat automobiliui pirkti, rašoma bendrovės pranešime.
Visgi, pastebi T. Bataitis, daugėja klientų, kurie vartojimo paskolą nori panaudoti investavimui, pavyzdžiui, į kriptovaliutas. Taip elgiasi įvairaus amžiaus žmonės: bendrovės duomenimis, jauniausias klientas buvo 18 metų amžiaus, vyriausias – 76 metų. 9 atvejais iš 10 vartojimo paskolas investavimui norėjo panaudoti vyrai.
T. Bataitis pastebi, kad tokia paskolos paskirtis gali indikuoti ir finansų valdymo įgūdžių bei atsakomybės stoką, kadangi tai nėra būtina reikmė, o rizika – aukšta.
„Vartojimo paskolos dažnai turi aukštesnes palūkanų normas, kurios gali smarkiai padidinti jūsų galutinį įsipareigojimą grąžinti paskolą. Jei iš savo investicijų negaunate pakankamai grąžos, galite prarasti daugiau pinigų nei uždirbti“, – įspėja jis.
Nors, pasak tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 500 respondentų, dauguma žmonių yra patenkinti savo žinių lygiu apie finansinius produktus ir paslaugas, o tie, kurie kiekvieną mėnesį gali sutaupyti pinigų, labiau pasitiki savo finansinėmis žiniomis, tačiau, anot T. Bataičio, švietimo finansų tema Lietuvoje vis dar trūksta.
Investuoti skolintus pinigus – bloga idėja
T. Bataitis sako: būtina prisiminti, kad investavimas visada turi tam tikrą rizikos lygį. Jei naudojate vartojimo paskolą investicijoms, ta rizika gali būti dar didesnė, nes rizikuojate ne savo asmeniniais, o skolintais pinigais, kuriuos privalėsite grąžinti.
„Jei investuojate naudodami vartojimo paskolą ir prastai sekasi jūsų investicijoms, galite susidurti su finansiniais sunkumais, o kartu ir su sunkumais grąžinti paskolą. Be to, kriptovaliutos net Lietuvos banko yra įvardytos kaip labai aukštos rizikos investicijos“, – atkreipia dėmesį jis.
Be kita ko, T. Bataitis pataria atidžiai paskaityti vartojimo paskolos sutartį ir visuomet atsakingai apsvarstyti, kaip naudosite vartojimo paskolą: ar tai yra finansiškai saugu ir protinga?
„Jei ketinate investuoti, geriau naudokite tam skirtas investicines priemones ir atskirkite finansinius tikslus nuo asmeninių išlaidų, būtinų pragyvenimui. Tai padės išvengti didesnės rizikos ir finansinių problemų ateityje“, – aiškina T. Bataitis.
Visgi vertinant lietuvių finansų valdymo įgūdžius, galima pasidžiaugti, kad 40 proc. įmonės atlikto tyrimo respondentų mano, jog, praradus pajamų šaltinį, santaupų jiems užtektų šešiems mėnesiams. O tai yra būtent tas laikotarpis, kuriam santaupų turėti rekomenduoja daugelis asmeninių finansų valdymo ekspertų.