Komercinio banko „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės manymu, natūralu, kad žmonėms reikia laiko apsiprasti gyventi ir skaičiuoti nauja valiuta. Pakankamai greitai prie kainų eurais esą priprato jaunesni žmonės, kurie neretai turi daugiau galimybių lankytis užsienyje ir perka internetu. Savo ruožtu vyresnei kartai, kuri nepratusi taip greitai mintyse keisti valiutos, persiorientavimas užtrunka ilgiau. Vis dėlto ir tebeverčiantys valiutas asmenys ilgainiui gali priprasti prie euro.
„Pavyzdžiui, Estijoje euras buvo įvestas 2011 m., o po metų atliktas tyrimas parodė, kad dar net 79 proc. šalies gyventojų dažniau ar rečiau mintyse valiutą konvertuoja į senąsias kronas. Tuo tarpu šiandien tai jau retai aptinkamas reiškinys Estijoje – gyventojai priprato prie euro“, – komentuoja J. Cvilikienė.
„Swedbank“ ekspertės teigimu, žmogus, susidūręs su smarkiai padidėjusia įprasto pirkinio kaina, gali imti skaičiuoti, kiek tai seniau kainavo litais. Ir nors dalis prekių brango sparčiau nei kitos, šitas nustebimas gali praversti, nes paskatina sustoti ir dar kartą kritiškai įvertinti savo išlaidas. Tačiau vertėtų nesibaiminti peržiūrėti tiek valiutų konvertavimo, tiek ir kitus savo įpročius.
„Manau, versti kainų į litus jau neverta, tačiau įvertinti savo įpročius gali būti labai naudinga. Tikėtina, kad net pasikeitus finansinei situacijai, kai atlyginimai tikrai ne visiems kyla vienodai, įpročiai, pavyzdžiui, pietauti būtent toje kavinėje, – išlieka. Vertėtų kūrybiškai pažiūrėti ir galbūt keisti pietų vietą kita, naujesne, kuri dar konkuruoja kainomis arba keletą dienų per savaitę pietus į darbą atsinešti“, – sako J. Cvilikienė.
Psichologas Marius Daugelavičius nesureikšmina fakto, kad kas antras šalies gyventojas vis dar linkęs bent retkarčiais versti eurus į litus. Specialistas tokį elgesį sieja su žmonių charakteriu ir abejoja, kiek naudos duoda toks papildomas skaičiavimas.
„Tai yra grynai žmogaus charakterio atspindys: kuo žmogus konservatyvesnis, tuo mažiau jis linkęs pereiti prie kažko naujo. Kuo asmuo lankstesnis, mobilesnis, tuo jam lengviau ir su valiutų konvertavimu. Kainos yra tokios, kokios yra. Ar mes jas versim, ar ne – niekas iš esmės nesikeičia. Vargu ar čia tas įprotis, kurio reikia laikytis. Tai – daugiau rudimentinis dalykas, kuris žmogui realios naudos neatneša“, – sako psichologas.
Pirmadienį skelbto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė (54 proc.) pirkėjų Lietuvoje neatsisako įpročio kainų eurais persiskaičiuoti į atitinkamas vertes litais. Vasario mėnesį prekybos tinklo „IKI“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas parodė, kad apsipirkdami eurus į litus nuolat verčia 17 proc. gyventojų, retkarčiais tai daro trečdalis, o tik galutinę apsipirkimo sumą į buvusią valiutą konvertuoja 5 proc. pirkėjų. Eurų į litus nebeverčia 46 proc. Lietuvos gyventojų.
Kainas eurais į litus apsipirkdami dažniau pasiverčia vyresnio amžiaus, žemesnes pajamas gaunantys šalies gyventojai.
Lietuva eurą įsivedė 2015 m. sausio 1 d.