Laukia pokyčiai
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas „Delfi“ aiškino, kad, jo manymu, ECB bazines palūkanų normas, kurios šiuo metu yra minus 0,5 proc., didins jau šių metų rugsėjo mėnesį.
Kaip teigė, jos didėtų 0,25 proc., o gruodžio mėnesį dar tiek pat. Pasak jo, tai reikštų, kad šių metų pabaigoje palūkanų norma už bankų indėlius, laikomus centriniame banke, pasiektų 0 proc.
„Kitąmet laukiame trijų bazinės palūkanų normos didinimų ir metų pabaigoje bazinė palūkanų norma būtų 0,75 proc“, – prognozavo jis.
Visgi, kaip pridūrė, reaguojant į euro zonos centrinių bankų vadovų komentarus pastaruoju metu, nereikėtų atmesti ir to, kad ECB valdančioji taryba pirmą palūkanų didinimą atliktų dar šių metų liepą, mat viskas priklausys nuo birželio mėn. atnaujintų makroekonomikos bei infliacijos prognozių.
„Todėl girdint vis dažnėjančius tokius pasisakymus iš centrinių bankų vadovų, tikimybė sulaukti palūkanų didinimo liepą auga.
Mūsų prognozė kol kas yra atsargesnė negu tai, ką rodo EURIBOR ateities sandoriai – jie rodo, kad jau trečią šių metų ketvirtį 3 mėn. EURIBOR palūkanų norma gali tapti teigiama.
Pagal mūsų prognozę teigiama 3 mėn. EURIBOR palūkanų norma būtų ketvirtą ketvirtį. Kitų metų pabaigoje ateities sandoriai rodo, kad EURIBOR 3 mėn. palūkanų bus 1,6 procento“, – prognozavo T. Povilauskas.
Paklaustas, kiek ECB nustatomos bazinės palūkanų normos turi įtakos tarpbankinėms palūkanų normoms EURIBOR, jis pasakojo, kad tai labai susiję.
„ECB nustato bazinę palūkanų normą ir koreliacija su EURIBOR yra pakankamai didėlė.
EURIBOR yra palūkanų norma, kurią didieji bankai nustato, kai skolina vieni kitiems. Koreliacija su ECB yra tokia, kad bankai savo pinigus visada gali laikyti ten ir palūkanos, kad juos ten laikyti, dabar yra minus 0,5 proc., tai – taip vadinama bazinė palūkanų norma.
Alternatyva yra ta, kad pinigus gali paskolinti tarpbankinėje sistemoje šiek tiek mažesnėmis palūkanomis, tarkime, minus 0,4 proc. Tai vadinama EURIBOR. Tai logika tokia, kad minus 0,5 proc. veikia kaip tam tikras dugnas.
Tačiau svarbu, kad EURIBOR yra trijų, šešių, dvylikos mėnesių, tai kai skolini (gyventojams ar verslui-red.), jau bandai įsivertinti, kokios palūkanos gali būti per tą artimiausią laikotarpį ir koks gali būti ECB dugnas per atitinkamai trijų, šešių ar dvylikos mėnesių laiko tarpą.
Dėl to į EURIBOR įsiskaičiuoja tų laikotarpių galimos bazinės palūkanų normos. Ta koreliacija susijusi su lūkesčiais“, – sakė ekonomistas ir apibendrino, kad EURIBOR yra į priekį žiūrintis rodiklis, kuris koreliuoja su tuo, ko tikimasi iš ECB palūkanų normų.
Palūkanas kels po truputį
Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas Rokas Kaminskas kalbėjo, kad infliacijai didėjant tikėtina, kad ateityje bus sulaukta pinigų politikos griežtinimo, tačiau palūkanų normos turėtų būti didinamos ne iš karto.
„Balandžio 14 d. ECB Valdančioji taryba patvirtino, kad palūkanų normos galėtų būti didinamos tik praėjus tam tikram laikui po to, kai bus baigti grynieji turto pirkimai, o juos numatyta vykdyti dar bent šių metų antrą ketvirtį, ir bendrai pokyčiai būtų daromi palaipsniui.
Šiuo metu finansų rinkose vertinama, kad šiemet galimi trys 25 baz. punktų palūkanų normų padidinimai, pradedant jau liepos mėn.
Taip pat įkainota, kad kitąmet palūkanų norma galėtų kilti ir virš 1 proc.“, – sakė jis bei pridūrė, kad šiuo metu finansų rinkose vertinama, kad artimiausią dešimtmetį EURIBOR palūkanų normos lygis galėtų stabilizuotis arti 2 proc.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat sakė, kad šių metų pabaigoje EURIBOR išlips iš minuso ir sieks 0 proc., o 2023-ųjų gale, kaip prognozuoja rinkos, jis turėtų didėti iki 1,6 proc., nors, kaip pridūrė, ekonomistas pats asmeniškai manantis, kad tiek palūkanų normos kilti neturėtų.
Anot jo, kitų metų gale EURIBOR galėtų siekti iki 1 proc.
„ECB bijo kelti palūkanas baimindamasis, kad nepakenktų ekonomikų atsigavimui po pandemijos. Taip pat čia galima kalbėti ir apie Rusijos ir ES energetinį karą, karą Ukrainoje.
Kol infliacija šiandien yra išorinė, ECB vengia kelti palūkanas baimindamasis pakartoti 2011-ųjų scenarijų. Tada labai kilo naftos kaina, kilo žaliavų kainos, didėjo infliacija, o užbėgant už akių palūkanos buvo pakeltos iki 1,5 proc., bet sprendimas pasirodė nesąs tinkamas ir metų pabaigoje jie jau buvo priversti palūkanas mažinti iki 0 proc.“, – atsiminė jis ir pridūrė, kad ir šiandien didžiojoje ES dalyje infliacija yra išorinė.
„Todėl manau, kad palūkanos bus keliamos labiau simboliškai, iki 1 proc. <…>
Nors, pavyzdžiui, Čekija bazines palūkanų normas pakėlė iki 5 proc., o dar praėjusių metų vasarą buvo 0,25 proc. Taip pat smarkiai jas kėlė ir Lenkija. Nuo 0,1 proc. iki 4,5 proc. Gali būti ir toks pavyzdys, tačiau, manau, kad to nebus, tai nėra labai tikėtina“, – svarstė jis.
Paskaičiavo, kiek didėtų įmokos
Ž. Mauricas, R. Kaminskas ir T. Povilauskas pateikė preliminarius scenarijus, kiek, didėjant EURIBOR, jų manymu galėtų augti ir gyventojų paskolų įmokos.
T. Povilauskas skaičiavo, kad jei būstas buvo perkamas už 106 tūkst. Eur, ir buvo skolintasi 80 proc. sumos, vidutinė būsto paskolų palūkanų norma buvo 2 proc., o paskolos trukmė – 30 metų, artimiausiais mėnesiais didesnių pokyčių skolininkams dar nebus, nes kol kas EURIBOR dar yra neigiamas.
„Tačiau, jeigu kitų metų pabaigoje, ką rodo ateities sandoriai, 3 mėn. EURIBOR taptų 1,5 proc., tomis paskaičiuotomis aukščiau prielaidomis vidutinės būsto paskolos išlaidos padidėtų nuo dabartinių 315 eurų iki 384 eurų, kas yra 69 eurų padidėjimas“, – teigė jis.
Ž. Mauricas skaičiavo, kad jei vidutinė jau paimtos paskolos suma yra apie 80 tūkst. Eur ir jei ji buvo imta 25 metams, tai mokant anuitetu, jei EURIBOR didėtų iki 1,6 proc., įmokos kiltų nuo 340 iki 405 Eur.
„Tai yra beveik 20 proc. Nėra didelės dramos, bet kils“, – sakė jis.
„O jei EURIBOR būtų 1 proc., įmokos nuo 340 Eur kiltų iki 380 Eur. Jos išaugtų 9 proc.“, – patikslino ekonomistas.
„Mano supratimu, palūkanų normų kilimas bendrai yra neišvengiamas.
Vidutinės namų ūkių pajamos Lietuvoje dabar siekia apie 1720 Eur į rankas ir jei paskola buvo 80 tūkst., jų įmoka nuo šios sumos išaugs nuo 20 iki 24 proc. nuo visos pajamų dalies.
Jei ta paskolos įmokos dalis būtų 30 proc. nuo visų namų ūkio pajamų, tai jau būtų geltona įspėjanti zona, o jei 40 proc. – raudona“, – sakė Ž. Mauricas bei skaičiavo, kad tam, jog paskolos įmokos nuo namų ūkio pajamų siektų daugiau nei 30 proc., EURIBOR turėtų būti apie 4 proc.
Apibendrindamas jis teigė, kad reikėtų nusiteikti, jog kitąmet tikrai teks mokėti padidėjusias paskolų įmokas.
„Yra didelė tikimybė, kad kitais metais gali tekti mokėti penktadaliu didesnes įmokas. Yra ir labai maža tikimybė, kad įmokos gali didėti ir 50 proc., jeigu mus ištiktų Lenkijos ar Čekijos scenarijus“, – sakė jis.
LB ekonomistas R. Kaminskas taip pat pateikė savo skaičiavimus.
„Remiantis prielaidomis, kad būsto paskolos pradinis įnašas siekia 15 proc., paskolos trukmė – 30 metų, ir paskola yra grąžinama anuiteto metodu, šiuo metu palūkanų normai siekiant 2 proc. (2 proc. banko marža + 0 proc. kintama EURIBOR dedamoji), vidutinė mėnesio įmoka už 150 tūkst. Eur vertės būstą siektų 471 Eur.
Nuo esamo lygio EURIBOR padidėjus 1,5 proc. p., t. y. iki 1 proc. (ir nekintant banko maržai), būsto palūkanos paaugtų iki 3 proc. Tokiu atveju mėnesinė įmoka už 150 tūkst. Eur vertės būstą padidėtų 66 Eur (14,1 proc.) iki 538 Eur.
Nuo esamo lygio EURIBOR padidėjus 3,5 proc. p., t. y. iki 3 proc. (ir nekintant banko maržai), būsto paskolų palūkanų norma išaugtų iki 5 proc. Tokiu atveju mėnesinė įmoka už minimą būstą padidėtų 213 Eur (45 proc.) ir siektų 684 Eur“, – teigė jis.