Anot jų, vartotojams, turintiems paskolas, kurių vykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto įkeitimu, įstatymai įtvirtina platų interesų apsaugos spektrą: galimybę kreiptis dėl paskolos sąlygų pakeitimo, teisę bet kada nutraukti paskolos sutartį, pagalbą, susidūrus su finansiniais sunkumais, galimybę refinansuoti turimus skolinius įsipareigojimus, apribojimus dėl delspinigių taikymo pradelstų įsipareigojimų atveju ir kt.
Paskolas būstui teikiantys bankų atstovai teigia, kad susidomėjimas būsto paskolų refinansavimu ar banko keitimu – pamažu didėja. Gyventojai jau ne tik ieško geriausio skolintojo naujiems pirkiniams, bet ir vis dažniau žvalgosi geresnių sąlygų jau esamiems finansuoti palankesnėmis sąlygomis.
Anot „Bigbank“ atstovų, šiuo metu bankų paskolų palūkanų marža už likvidų turtą siekia nuo 1,8 iki 2 proc., gerokai mažiau nei prieš 2-4 metus, kai jos siekdavo ir 2,5 proc.
„Kylant EURIBOR palūkanoms, vis daugiau paskolas turinčiųjų susiduria su ženkliai išaugusiomis įmokomis. Besikeičianti ekonominė situacija diktuoja naujas žaidimo taisykles, kai žmonės ekonomiškiau žiūri į savo išlaidas, ieško biudžeto optimizavimo variantų“, – sako Rolandas Norvilas, „Bigbank“ vadovas.
Anot jo, per pastarąjį mėnesį sulaukta gerokai daugiau naujų klientų, besidominančių refinansavimu jau turimoms būsto paskoloms, kurių užklausos sudarė apie 10 proc., tarp visų užklausų būsto paskoloms.
„Ieškančių labiausiai tinkamo finansinio sprendimo – tik didėja. Manau, kad ši tendencija išliks ir ateityje“, – sako jis.
2023 m. vasarį euro zonoje fiksuota 8,5 proc. metinė infliacija. Tai yra daugiau nei prognozavo analitikai. Pavyzdžiui, „Wall Street Journal“ vasarį tikėjosi 8,2 proc. infliacijos. Tačiau bene labiausiai išgąsdinęs rodiklis – grynoji infliacija (į ją neįtraukiamos energijos ir maisto sąnaudos, todėl ji mažiau svyruoja), kurios dydis siekė 5,6 proc. ir buvo aukštesnis nei sausį – 5,3 proc. Anot pasaulio ekonomistų, dėl planuojamos agresyvesnės ECB politikos paskolų palūkanos galimai augs ir daugiau, taip paveikdamos ir EURIBOR kilimą.
6 mėnesius EURIBOR ateities sandoriai rodo, kad minimas rodiklis rugsėjo mėnesį pasieks piką ir bus 4,08 proc., nors dar prieš keletą savaičių tikėtasi apie 3,5 proc. augimo.
„Tai nežada nieko gero paskolų turėtojams. Pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų paskolą 20 metų su 2 proc. palūkanomis turintis asmuo dar praėjusių metų viduryje bankui per mėnesį mokėdavo apie 500 eurų, o dabar, perskaičiavus palūkanas, moka apie 660 eurų“, – teigė finansų ekspertai.
Tuo tarpu paskolos palūkanas perskaičiavus vasarą, mėnesinė įmoka bankui gali pasiekti ir 720 eurų.
Anot Olgos Siominos, „Triniti Jurex“ advokatės, asocijuotos partnerės, paskolų sutarčių sąlygų keitimas, paskolos gavėjo teisė atsisakyti sutarties arba grąžinti paskolą anksčiau termino yra ar turėtų būti numatyti visose sutartyse, kurių sudarymą reglamentuoja su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas.
„Visų pirma, įstatymas įtvirtina kredito davėjo pareigą raštu informuoti kredito gavėją apie numatomus kintamos kredito palūkanų normos pakeitimus arba teikti tokią informaciją periodiškai.
Antra, kredito gavėjas turi teisę bet kada grąžinti kreditą ar jo dalį nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui. Tokiu atveju kredito davėjas turi teisę į kompensaciją už galimus nuostolius, kuri negali viršyti 3 procentų nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui grąžinamo kredito ar jo dalies sumos. Tačiau kompensacijos kredito davėjas negali reikalauti, kai kredito gavėjas kreditą ar jo dalį grąžina kintamosios kredito palūkanų normos keitimo dieną“, – sako teisininkė.
Ji pažymi, kad jeigu vartotojas turi finansinių sunkumų mokant būsto ar vartojimo kredito įmokas, jis turėtų raštu kreiptis į kredito davėją, kuris gali pasiūlyti įvairių kredito refinansavimo būdų.
„Finansiniais sunkumais laikoma situacija, kai kredito gavėjas daugiau nei 40 proc. visų gaunamų pajamų turi skirti kredito įmokoms padengti. Įstatyme numatytais atvejais, kredito gavėjams privalo būti suteikiamos iki 3 mėnesių kredito atostogos (netekus darbo, mirus sutuoktiniui ir pan.), jų metu mokant tik palūkanas“, – primena teisininkė.
Anot jos, vartotojai gali kreiptis į kitą kredito įstaigą dėl turimų įsipareigojimų refinansavimo, o kredito davėjas negali riboti teisės refinansuotis pas kitą kredito davėją, tokios sutarties nuostatos bus laikomos negaliojančiomis.
„Finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais, kredito gavėjui gali būti taikomi delspinigiai ne didesni kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kurios skaičiuojamos už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, o nutraukus kredito sutartį – ne didesnės kaip 0,015 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
Įstatyme taip pat numatyta speciali paskolos sutarties nutraukimo procedūra, kurios turi laikytis paskolos davėjas“, – aiškina teisininkė.
Ji primena, jog daugumą šių teisių turi paskolų gavėjai, kurių būsto paskolos sutartys sudarytos nuo su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo įsigaliojimu 2017 m. liepos 1 d.