Ekspertas: pensijų fonde kaupiamos lėšos yra paveldimos

Nuo sausio 1 d. įsigaliojus atnaujintai pensijų kaupimo tvarkai ir pradėjus veikti gyvenimo ciklo fondams, viename fonde bus galima kaupti visą pensijos kaupimo laikotarpį, o strateginius sprendimus dėl investicijų priims fondų valdytojai. Pensijų fonde kaupiamos lėšos yra paveldimos. Gyventojo mirties atveju sukaupti pinigai bus perkeliami į turto išsaugojimo fondą ir investuojami toliau, kol atiteks paveldėtojams.

„Iki šių metų galiojusi sistema gyventojams leido laisvai rinktis vieną ar kitą fondą, tačiau šia galimybe nebuvo tinkamai naudojamasi. Lietuvos banko duomenimis, maždaug 7 iš 10 dalyvių pensijai kaupia fonde, kuris neatitinka jų amžiaus. Kas antras kaupiantis dalyvis investuoja pernelyg konservatyviai ir taip rizikuoja, kad nesukaups pakankamos pensijos“, - teigia „SEB investicijų valdymo“ generalinis direktorius Virgilijus Mirkės.

Pagal Pasaulio banko rekomendacijas, visos šalyje veikiančios pensijų kaupimo bendrovės įsteigė po septynis gyvenimo ciklo fondus, skirtus įvairaus amžiaus gyventojams, ir po vieną turto išsaugojimo fondą, skirtą pensinio amžiaus sulaukusiems klientams.

Gyvenimo ciklo fondų veikimo principas gana paprastas: sistemos dalyvių lėšos bus kaupiamos fonde, kurio investavimo strategija ilgainiui bus keičiama, atsižvelgiant į dalyvio amžių.

Kuo dirbantysis jaunesnis, tuo didesnė jo kaupiamos pensijos dalis bus investuojama į akcijas. Metams bėgant ir artėjant pensiniam amžiui, dirbančiojo lėšos bus investuojamos vis konservatyviau, tad fondas „sens“ kartu su dalyviu. Galiausiai, dalyviui sulaukus pensinio amžiaus, jo sukauptos lėšos bus perkeltos į labiausiai konservatyvų turto išsaugojimo fondą. Net ir jame laikomų lėšų dalis vis tiek bus investuojama į akcijas, tad tikėtina, kad fondo grąža pranoks infliaciją.

Tie kaupimo sistemos dalyviai, kurie nuspręs prisiimti didesnę ar mažesnę riziką, negu yra rekomenduojama pagal jų amžių, galės rinktis bet kurį iš naujųjų gyvenimo ciklo ar turto išsaugojimo fondų.

„Svarbiausi naujovės privalumai dirbantiesiems yra gerokai efektyvesnis pensijos kaupimas, didesnė tikėtina grąža, paprastesnis dalyvavimas sistemoje, nes nebereikės pačiam rūpintis, kurį fondą pasirinkti ir kada jau metas jį keisti“, - sakė V. Mirkės.

Šiuo metu jau kaupiančių pensijai gyventojų lėšas valdymo bendrovės į atitinkamus fondus perkels pirmą šių metų pusmetį. Dalyviams patiems nieko daryti nereikės. Tik tie, kurie, sulaukę pranešimo apie šį pokytį, nuspręs kaupti ne savo amžiaus grupei skirtame fonde, turės internetu arba bendrovėje pateikti prašymą fondą pakeisti.

Dar viena gera žinia kaupiantiesiems - tai mažesni pensijų fondų valdytojų paslaugų įkainiai. Įsigaliojus pensijų kaupimo sistemą reformuojantiems įstatymams, atskaitymai iš pensijų turto pagal kiekvieną pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove per metus gali sudaryti ne daugiau kaip 0,8 procento (vietoj iki šiol taikyto 1 proc.).

Šis įkainis toliau mažės, kol 2021-aisiais pasieks 0,5 procento. Mažėjant valdymo mokesčiams, investicinė grąža klientams didės. Skaičiuojama, kad vien dėl šių pakeitimų 40 metų sistemoje dalyvaujantis dirbantysis galės sukaupti net 20 proc. didesnę sumą.

„Taigi antros pakopos pensijų kaupimo sistema, pagal kurią iki šiol taikyti mažiausi įkainiai Baltijos šalyse, nuo šių metų tampa dar pigesnė, paprastesnė ir patogesnė dirbantiesiems. Gyventojams naujovės leis tikėtis didesnės pensijos ir oresnės senatvės ateityje“, - komentuoja V. Mirkės.