Per pandemiją mažėjo pervedimai į Lietuvą
Nerezidentų pervedimai į Lietuvą kas pusmetį 2015-2019 m. laikotarpiu sudarė 557 mln. Eur. Pandemijos metu asmeniniai pervedimai į Lietuvą nukrito į gerokai mažesnį lygį. Šis mažėjimas tęsėsi ir 2021 m.: pirmąjį šių metų pusmetį asmeniniai pervedimai į Lietuvą sudarė 297 mln. Eur. arba 60 mln. Eur. (17 proc.) mažiau nei atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais.
LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Mantas Vilniškis prognozuoja, kad asmeniniai pervedimai į Lietuvą ir toliau išliks žemesniame lygyje.
„Šiuo metu labiausiai tikėtina, kad dėl santykinai mažesnio Lietuvos ekonomikos susitraukimo pandemijos metu nei daugumoje pasaulio šalių, asmeninių pervedimų srautas į Lietuvą išliks žemesniame lygyje. Jis turėtų būti panašus kaip pandemijos metu.
Šiemet galima tikėtis, kad asmeninių pervedimų srautas į šalį, palyginus su praėjusiais metais, sumažės apie 4 proc., o iš šalies apie 5 proc.“, – prognozuoja LB ekonomistas.
Kada grįš į priešpandeminį lygį?
Be kita ko, jo teigimu, iki pilno pandemijos suvaldymo nereikėtų tikėtis asmeninių pervedimų į Lietuvą grįžimo iki priešpandeminio (2019 m.) lygio. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad asmeniniai nerezidentų pervedimai į Lietuva yra stipriai priklausomi nuo skirtumo tarp ekonominės situacijos Lietuvoje ir šalyse, iš kurių atkeliauja didžioji dalis pervedamų lėšų.
„Lietuvos ekonominis augimas 2022 m. bus šiek tiek mažesnis nei 2021 m., o šalyse, kuriose ekonomikos augimas 2021 m. buvo lėtesnis, numatomas spartėjantis augimas. Pagal asmeninius pervedimus svarbiausiose ES šalyse EBPO numato spartėjantį ekonominį augimą, tačiau Rusijoje ir JAV tikimasi mažesnio ekonominio augimo. Šie priešingi poveikiai turėtų vienas kitą atsverti, tad asmeninių pervedimų srautas į Lietuvą stipriai nesikeis“, – komentuoja M. Vilniškis.
Kitas svarbus veiksnys, anot jo, – į Lietuvą grįžtantys emigrantai.
„Iki pandemijos emigracijos statistikoje buvo matomas padidėjęs sugrįžtančių Lietuvos piliečių, gyvenančių užsienyje, srautas. Tikėtina, kad pandemijos metu dėl susidariusios situacijos studentai arba Lietuvos piliečiai, gyvenantys užsienyje, laikinai grįžo į šalį.
Keliavimo apribojimai bei galimi ribojimai 2022 m. dėl naujų viruso atmainų leidžia prognozuoti, kad šis asmeninių pervedimų nukritimas į žemesnį lygį išliks iki pandemijos pabaigos, tad atsigavimo į priešpandeminį lygį 2022 m. tikėtis nereikėtų“, – pažymi LB ekonomistas.
Iš kur atkeliauja daugiausiai pinigų
LB duomenimis, 2021 m. pirmąjį pusmetį daugiausiai krito asmeniniai pervedimai iš JAV, Rusijos ir Ukrainos. Iki pandemijos pradžios didžiausias asmeninių pervedimų srautas į Lietuvą atkeliaudavo iš JAV, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Airijos ir Norvegijos.
2020 m. pagal pervedamų pinigų dalį į viršų šoktelėjo Ukraina. 2021 m. pirmąjį pusmetį ši šalis taip pat pateko tarp pagrindinių penkių šalių pagal nerezidentų asmeninius pervedimus į Lietuvą. Pirmąjį šių metų pusmetį didžiausia dalis asmeninių pervedimų į Lietuvą buvo iš trijų šalių: JAV, Didžiosios Britanijos ir Rusijos.
Išaugo pervedimai į Baltarusiją
Asmeniniai pervedimai iš Lietuvos šiemet taip pat sumažėjo. Ekonomisto teigimu, rezidentų asmeniniai pervedimai į užsienį nuo 2015 m. buvo stabilūs, o pandemijos metu nukrito į gerokai žemesnį lygį. Šis mažėjimas tęsėsi ir 2021 m.
„Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos rezidentai į užsienį pervedė 110 mln. Eur. Palyginus su praėjusiais metais, ši suma sumažėjo 16 mln. Eur. arba 12 procentų“, – nurodo LB atstovas.
Jis palygina, kad didžioji dalis asmeninių pervedimų iš Lietuvos 2019 m. buvo pervesta į Ukrainą, Rusiją ir Didžiąją Britaniją, o 2021 m. šiame šalių trejetuke Didžiąją Britaniją pakeitė Baltarusija.
„Palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, asmeniniai pervedimai į Ukrainą sumažėjo, o Baltarusiją – išaugo“, – teigia M. Vilniškis.
Kur „nugula“ emigrantų pinigai?
Paklausus, kur nukreipiami emigrantų pervedami pinigai, pašnekovas pažymi, kad santykinai nedidelė dalis asmeninių pervedimų panaudojamos nekilnojamojo turto (NT) įsigijimui. Daugiausiai Lietuvą pasiekiančios lėšos skiriamos vartojimui arba papildo Lietuvos gyventojų pajamas.
„Pagal LB vykdomą NT rinkos dalyvių apklausą, ilgo laikotarpio tendencija rodo, kad apie 10 proc. naujų butų gali būti perkama emigrantų. 2021 m. ši dalis padidėjo. Nepaisant to, asmeninių pervedimų dalis skirta NT įsigijimui yra labai nedidelė. Emigrantų skiriami 10 proc. naujo NT įsigijimui sudaro apie 80-100 mln. per metus, kai nerezidentų pervedimai į šalį nuo 2007 m. iki pandemijos kasmet siekdavo apie 1 mlrd. Eur. (mažiau nei 10 proc.).
Tikėtina, kad šios į Lietuvą pervedamos lėšos daugiausiai yra skiriamos vartojimui ir pakeičia arba papildo dalies Lietuvos rezidentų pajamas“, – dėsto ekonomistas.