Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pastebi, kad didžiausią naudą duodančių ir pačių efektyviausių pensijų sistemų struktūra yra daugiapakopė.
„Visos pirmojo trejetuko šalys pasižymi tuo, kad jose veikia daugiapakopės pensijų sistemos, kurioje reikšmingas vaidmuo tenka ne tik valstybei, bet svarbus ir asmeninis indėlis bei pastangos. Pensijų sistemos bendrai yra labai sunkiai palyginami dalykai, bet vertinant bendrus bruožus, pakopų sistema ilguoju laikotarpiu leidžia geriau balansuoti finansinę naštą valstybei bei užtikrinti aukštesnes pajamas senatvėje“, – sako T. Gudaitis.
Čempionė Islandija
Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad vertinimų skirtumai tarp trijų geriausių pensijų sistemų yra minimalūs, tačiau 2022-aisiais čempionės laurai atiteko būtent Islandijai. Anot LIPFA vadovo, vargu, ar Islandiją tarp ekonominės gerovės šalių dažnai minėtų Lietuvos gyventojai, tačiau aukščiausia vieta pensijų reitinge ir 84,7 balo jai atiteko ne veltui.
Islandijos pensijų sistemą sudaro valstybės mokama bazinė pensija, siekianti apie 33 proc. buvusio atlyginimo, privalomos profesinių pensijų fondų išmokos (antroji pakopa), kurios sudaro 70 proc. buvusių pajamų?, ir savanoriška trečioji pakopa.
Profesiniuose fonduose (antroje pakopoje) privalo dalyvauti visi darbą turintys žmonės nuo 16 iki 70 m. Darbuotojai į šiuos fondus paskiria iki 4 proc. savo atlyginimo, o darbdaviai prideda dar 11,5 proc. Kaip ir Lietuvoje, taip ir Islandijoje, pensijų fonduose kaupiamos lėšos yra investuojamos.
Nei į bazinę pensiją, nei į antros pakopos išmokas Islandijoje negalima pretenduoti anksčiau nei sulaukus pensinio amžiaus (67 metų privačiame sektoriuje).
Nuo 2000 metų Islandijoje veikia ir trečios pakopos savanoriški pensijų fondai, į kuriuos įmokas gali pervesti tiek darbuotojai, tiek jų darbdaviai. Jei darbuotojas į juos perveda 2–4 proc. mėnesio atlyginimo, darbdavys pagal įstatymą įpareigotas skirti papildomus 2 proc. Nuo 60 metų galima apsispręsti dėl pinigų išsiėmimo, išmokos apmokestinamos pajamų mokesčiu, o mirties atveju – yra paveldimos.
Sidabriniai Nyderlandai
Pensijų sistemą 84,6 balo įvertintuose Nyderlanduose, kaip ir Lietuvoje, sudaro trys pakopos: pirmoji pakopa ir valstybinė pensija, antroji pakopa (dalyvauja gyventojai ir darbdaviai), ir visiškai savarankiška privati trečioji pakopa.
Didžiausią olandų pensijos dalį sudaro ne valstybinė pensija, o savo iniciatyva kaupiamos lėšos antroje pakopoje. Maždaug 90 proc. Nyderlanduose veikiančių įmonių savo darbuotojams siūlo galimybę kaupti papildomuose, ne pelno siekiančiuose pensijų fonduose, juose dalyvauja net 90 proc. šalies gyventojų.
Visi antroje pakopoje dalyvaujantys Nyderlandų darbuotojai bendru sutarimu su darbdaviu kas mėnesį perveda tam tikrą procentą savo atlyginimo į antros pakopos pensijų fondą, atitinkamą dalį prideda ir darbdavys. Kadangi olandai moka sąlyginai didesnes įmokas į antros pakopos pensijos fondus nei Lietuvoje, trečią pakopą ten renkasi daugiausia tie, kurie neturi galimybių dalyvauti antroje pakopoje. Įprastai tai savarankiškai dirbantys asmenys. Valstybė skatina papildomą kaupimą trečioje pakopoje, suteikdama mokesčių lengvatas įmokoms.
Bronzinė Danija
82.0 reitingo balo ir trečiąją vietą gavusioje Danijoje taip pat veikia trys pensijų sistemos pakopos, užtikrinančios galimybę pensijoje gauti pajamas iš skirtingų šaltinių.
Daugiau kaip 80 proc. Danijos gyventojų kaupia lėšas valstybės įsteigtame pensijų fonde ATP, kuris buvo įsteigtas dar 1964 metais. Reguliariai pervesti lėšas į šį fondą yra įpareigoti ir darbdaviai, ir patys gyventojai.
Darbdavio dalis sudaro maždaug du trečdalius įmokos, gyventojo – likusį trečdalį. Minimali įmoka per mėnesį sudaro apie 40 eurų. Tačiau įprastai ji siekia 10 proc. ir daugiau nuo gaunamo atlygio, kas sudaro bent kelis šimtus eurų per mėnesį.
Gyventojai taip pat gali pasirinkti kaupti papildomai privačiuose pensijų fonduose. Skaičiuojama, kad įvairiuose pensijų fonduose sukaupto turto dalis Danijoje siekia daugiau kaip 175 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Danijos pensijų sistema gali užtikrinti santykinai aukštą pakeitimo normą – vidutinė dano pensija siekia arba viršija 80 proc. iki tol jo gautų pajamų.
Antro sąstato pavyzdys Suomija
Pasak LIPFA vadovo T. Gudaičio, susikoncentravę į aukštą vadinamąją pakeitimo normą, kuri atspindi pensijos santykį su gautu atlyginimu, galime pražiūrėti, kiek pastangų per darbingą amžių Vakarų valstybių dirbantieji skiria tam, kad jų pensija būtų ori.
„Suomija pateko į laipteliu žemesnį valstybių sąstatą, „Mercer“ ir CFA instituto žymimą B+ reikšme. Šaliai reitinge atiteko 77,2 balo bei penkta vieta. Čia dirbančiųjų pensiją realiai užtikrina privati pensijų draudimo sistema. Privačiame sektoriuje darbdaviai už savo darbuotojus perveda procentinę dalį nuo pajamų pensijų draudimo bendrovėms ar pensijų fondams, o senatvėje gyventojai iš jų gauna išmokas, kurios tiesiogiai susijusios su jų pajamomis“, – pažymi T. Gudaitis.
Suomijoje viešojo sektoriaus ir savarankiškai dirbantys darbuotojai naudojasi Pay As You Go sistema, kuri yra pagrindinė ir Lietuvoje.
„Suomiai visą gyvenimą į privačias pensijų draudimo bendroves, kurias pasirenka darbdavys, ar jų įsteigtus pensijų fondus perveda maždaug ketvirtadalį atlyginimo. Žinoma, tai būtų visiškai nesuprantama ir neįmanoma Lietuvoje, užtat Suomijos gyventojų pensijos, palyginti su vidutiniu atlyginimu iki pensijos, yra dvigubai didesnės negu Lietuvoje. Gera pensija kainuoja brangiai ir nesusitaupo nieko nedarant“, – teigia T. Gudaitis.
„Mercer“ pensijų sistemų indekse įvertintos 44-ių šalių pensijų pajamų sistemos, apimančios 65 proc. pasaulio gyventojų. Islandija pirmą vietą užima antrus metus iš eilės.