Griežtesni įstatymai ir ribojimai džiugina net pačius anksčiau į greitųjų kreditų liūną įkritusius jaunuolius.
Tačiau greitųjų kreditų įmonių atstovai tikina, jog griežtesni įstatymai nieko nepakeitė – greituosius kreditus pamėgę žmonės vietoje jų dabar renkasi didžiųjų komercinių bankų paslaugas.
Prarado viską
Dvidešimt dvejų metų klaipėdietis Aras greituoju kreditu susiviliojo dar studijų metais, kai gavęs vairuotojo teises norėjo įsigyti motociklą. Pasiimti paskolą nebuvo sunku: „Tai buvo greitasis kreditas, tad jokių dokumentų ar oficialių popierių pasirašinėti neteko, pinigus į savo sąskaitą gavau per 15 minučių.“
Studentui teko mokėti kas mėnesį pagal „sudėliotą“ terminą. Paskolos suma – 500 eurų metams.
Anot Aro, už paskolintus pinigus teko primokėti net apie 300 eurų, tad kasmėnesiniai nemaži atskaitymai už palyginti nedidelę pasiskolintą sumą nebuvo pati maloniausia patirtis.
Vis dėlto Aras tvirtina, jog dar kartą greit prireikus pinigų neatsisakytų skolintis iš greitųjų kreditų teikėjų.
Kategoriškai prieš paskolų ar greitųjų kreditų ėmimą pasisakantis 24-erių Linas pasakojo, jog kadaise teko „pasimauti“ ant greitųjų kreditų kabliuko, kai greit reikėjo pinigų įsigyti automobiliui.
„Buvau padėtyje, kai trūko nemenkos sumos pirkiniui, ir mano akiratyje pasirodė greitųjų kreditų paslauga. Ją įsigijęs džiaugiausi, tačiau po kurio laiko labai pasigailėjau: skolinausi 600 eurų, bet turėjau grąžinti kone dvigubai“, – sakė Linas.
Dabar jaunuolis giežtai pasisako prieš paskolų ėmimą ir to nerekomenduoja kitiems: „Neimkite jokių greitų pinigų iš anksto to svariai neapgalvoję, kitu atveju nespėsite suktis iš skolų liūno.“
Skaudžia patirtimi su „Vakarų ekspresu“ pasidalijęs 26-erių Erikas prieš porą metų buvo įklimpęs į narkotikų liūną, o greitųjų kreditų paslauga buvo jo vienintelis išsigelbėjimas. Erikas pasakoja, kad įsigyti greitąjį kreditą jį paskatino įvairios paskolų reklamos televizijoje bei internete.
„Pirmasis mano kreditas siekė 50 eurų, tačiau palaipsniui mano imama paskola peraugo 500 eurų ribą, – pasakojo Erikas ir pridūrė, kad tuo laikotarpiu jis negalvojo apie grėsmes, tad po vienos kredito įstaigos sekė kita. – Nesugebėjau laiku atiduoti įmokų, taigi skubėdavau imti paskolą iš kitos įmonės tam, kad galėčiau padengti pirmajai negrąžintus pinigus.“
Pasak jo, palūkanos stipriai augo, o situaciją paaštrino darbo netekimas. Galiausiai į pagalbą atėjo tėvai, kurie ir padengė nemenkus įsiskolinimus.
„Greitieji kreditai – tai lyg kilpa jaunam žmogui. Šiandien dirbu ir bandau atpirkti tėvams padarytą žalą. Jauniems žmonėms, tikintiems iliuzija, kurią kuria reklamos apie lengvą greitųjų kreditų paskolų įmokų atidavimą, patariu nepasitikėti ir imti tik išsianalizavus visas teigiamas ir neigiamas finansines pasekmes“, – aiškino Erikas.
Jaunimas nori greitų pinigų
Ekonomistė Nerija Gerulytė greitąsias paskolas skirsto į dvi kategorijas. Pirmoji – kai pinigai imami trumpam – iki 6 mėnesių – ir suma yra nedidelė, tačiau palūkanos labai aukštos.
Šias paskolas renkasi jaunesnio amžiaus žmonės, kurie yra 18-25 metų amžiaus. Deja, jaunimas neturintis nuolatinių pajamų, net skolintus pinigus „investuoja“ ne į pačius reikalingiausius ir svarbiausius daiktus.
„Šnekant iš patirties dažnai matau, jog jauni žmonės išeina iš tėvų namų ir nori susikurti gyvenimą sau. Jie visko gerai neapgalvoję skuba pasiimti paskolą, kad galėtų įsigyti tokius pirkinius kaip „Apple iPhone“ telefonas ar geriausią kompiuterį“, – pastebi ekonomistė.
Antrąją kategoriją sudaro paskolos, kurios yra suteikiamos ilgam laikotarpiui – nuo 12 iki 60 mėnesių.
Šią kategoriją dažniausiai renkasi vyresni, atsakingi bei turintys darbo patirties žmonės.
„Šie žmonės renkasi pigesnes paskolas, kurias grąžinę anksčiau jie nesumokės didelių palūkanų. Tokie klientai paskolas ima dėl įvairiausių priežasčių, dažniausiai tai būna automobilis, baldai, namų apyvokos ar buitinė technika“, – aiškino N. Gerulytė ir pridūrė, jog daugeliu atvejų paskola net yra naudinga žmogui, tačiau jei skolinamasi atsakingai ir pasvertai.
Ekonomistė pastebi, jog žmonės neretai apsunkina ar net sugriauna savo ir artimųjų gyvenimus siekdami lengvų greitųjų kreditų pinigų: „Vienas klientas sugadino savo kreditingumą, įklimpo į didžiules skolas, pajutęs azartą, kas mėnesį grąžinęs pinigus, pasiimdavo po didesnę sumą.“
Maitina didžiuosius?
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidento Liutauro Valicko teigimu, vartotojai poreikio greitai skolintis neprarado. Pasak jo, bankų įvestas paskolų reguliavimas lėmė tai, ką neva buvo galima seniai prognozuoti.
„Tendencingas reglamentavimas ir ribojimai lėmė, jog vartotojai bus perskirstyti ir atiduoti į stambaus finansinio kapitalo įmonių rankas.
Bankai gali džiaugtis didėjančiu vartojimo kreditų sutarčių skaičiumi, o smulkiųjų vartojimo kreditų teikėjai drastiškai mažėja“, – tikino jis.
L. Valicko tvirtinimu, lyginant Lietuvos banko statistiką smulkiųjų vartojimo kreditų skaičius sumažėjo apie 20-30 proc., o bankiniame sektoriuje vartojimo kreditų skaičius išaugo maždaug 20 proc.
Rinka traukiasi
Lietuvos banko sudarytais statistiniais duomenimis, greitųjų kreditų paskolų rinka palaipsniui mažėja. Bendras suteiktų naujų greitųjų kreditų skaičius 2016-ųjų pirmąjį pusmetį, palyginti su ankstesniu pusmečiu, sumažėjo 68,7 proc. – iki 130 tūkst. vnt., o per tą patį laikotarpį suteikta greitųjų kreditų suma smuko perpus – iki 65 mln. Eur ir yra mažiausia nuo 2013 m.
Vartojimo kredito davėjai kur kas atidžiau vertino klientų mokumą. 2015 m. pirmąjį pusmetį greitąjį kreditą galėjo gauti apie 40 proc. besikreipiančiųjų, o 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu patenkintų paraiškų dalis sumažėjo iki 26 proc. Maždaug ketvirtadaliu sumažėjo asmenų iki 25 m. amžiaus prasiskolinimas.
Praėjusių metų viduryje jauni asmenys sudarė apie 30 proc. greitųjų kreditų bendrovių klientų, dabar ši dalis nesiekia 23 proc.