Plinta šventinės nuolaidos
Per didžiuosius metų išpardavimus lietuvių internetinis prekių krepšelis užsipildydavo kone taip pat greitai, kaip ir fizinėje parduotuvėje. Atsiranda netgi teigiančių, kad, jau nuo Vėlinių pabaigos, kiekviena diena – tarsi „Juodasis penktadienis“.
„Realybė yra tokia, kad, galima sakyti, iki pat naujųjų metų mes tokį daugiau ar mažiau šokinėjantį, bet didesnį aktyvumą, pirkimo prasme, mes matome“, – teigė „Paysera“ generalinis direktorius Marijus Plančiūnas.
Tad, siekiant išlaikyti pirkėjų dėmesį, pasaulyje plinta vis daugiau šventinių nuolaidų. Vienišių diena – lapkričio 11-oji, „Juodojo penktadienio“ išpardavimai trunka savaitę ar bent savaitgalį, o tada staiga užklumpa ir „Kibernetinis pirmadienis“.
„Jeigu anksčiau mes orientuodavomės maždaug į 3 dienas, tai pernai jau buvo įtvirtinta tokia labai nerami savaitė, o šiemet stebėjome net ilgesnį tą laikotarpį – net iki 2, o kai kur iki 3 savaičių“, – teigė „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.
Ir akcijos – veikia. Prekės tiesiog šluojamos.
„Pačios nuolaidos, be abejo, turi dvigubą efektą. Visų pirma, jos yra gerai, nes leidžia skatinti apyvartas, bet jos yra blogai, kad iki tos dienos, greičiausiai, apyvarta krenta“, – aiškino M. Plančiūnas.
Apyvartos kritimo prekybininkai dar bent kelias savaites nesulauks, esą netgi po „Juodojo penktadienio“ ir „Kibernetinio pirmadienio“ euforijos žmonių aktyvumas tiek perkant gyvai, tiek internetu – neslūgsta.
„Ateina kalėdinis periodas ir tuo pačių ateina kalėdiniai pasiūlymai, kurių laukia klientai“, – teigė „Varlė.lt“ mažmeninės prekybos direktorius Igoris Tkačenko.
„Visą savaitgalį dar prekyba vyko ypatingai aktyviai, pradedant ketvirtadieniu, su išankstiniu startu, baigiant sekmadieniu. Dabar prasideda kalėdinė prekyba. Taigi, toks laikotarpis. Maratonas“, – kalbėjo „Pigu.lt“ komunikacijos vadovas Nerijus Mikalajūnas.
Perka dabar, o mokėti nori vėliau
„Varlė.lt“ internetinėje parduotuvėje per „Juodojo penktadienio“ išpardavimus parduota prekių už daugiau nei milijoną eurų ir prekyba – nelėtėja.
„Išlieka tos pačios prekių grupės – televizoriai, buitinė technika, galbūt labiau smulki buitinė technika, tai yra plaukų džiovintuvai, telefonai, be abejo, laikrodžiai“, – pasakojo I. Tkačenko.
Tačiau vis dažniau lietuviai nori pirkti dabar, o mokėti vėliau.
„Infliacija turėjo įtakos tam, kad žmonės tiesiog negalėjo nusipirkti didesnių pirkinių tuo momentu, kai jie norėjo, su tais pinigais, kuriuos jie turi“, – teigė J. Rojaka.
Mokėjimo sistemų stebėtojai tikina, kad tokia praktika – visiškai normali.
„Jeigu visgi žmogus nori kažką nusipirkti ir gali sau leisti – jis gali nesirinkti tradicinio apmokėjimo būdo, nes su atliekamais pinigais jis, galų gale, netgi gali Kalėdoms kažką kito nusipirkti. Taigi, BMPL yra naudingas visa prasme – ir pardavėjui, ir pirkėjui. Viskas priklauso nuo savidisciplinos tas įmokas paskui laiku atiduoti“, – teigė „Paysera“ generalinis direktorius.
Deja, kreditą išmokėti laiku pavyksta ne visiems. Problemos su greitosiomis paskolomis ypač išryškėja praėjus bent 3 mėnesiams po šventinių akcijų.
„Dešimtadalis, matyt, nesugeba apskaičiuoti savo ateities pajamų arba ateities išlaidų ir atsakingai įvertinti pirkinius“, – teigė „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė.
Tiesa, internetinių parduotuvių atstovai tikina, kad pirkiniai internetinėse parduotuvėse – kiek racionalesni nei išlaidaujant fizinėje parduotuvėje.
„Vis tiek sėdi prie savo kompiuterio, žiūri daugybę prekių ir galbūt žmogus kartais atideda sprendimą, kartais priima sprendimą, bet nėra to tokio spaudimo“, – teigė N. Mikalajūnas.
Nors didieji metų išpardavimai nuslinko, finansų specialistai primena, kad kalėdinio laikotarpio pirkimų dar bus, tad ragina gyventojus savo išlaidas planuoti atsakingai, esą artėjanti recesija – ne vienam lietuviui gali apsunkinti bandymus išsimokėti lizingu pirktas dovanas.
Visą reportažą rasite LNK portale: