Indėlių prieaugis sulėtėjo
Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausias ekonomistas Paulius Morkūnas aiškino, kad naujausi spalio mėnesio duomenys rodo, kad namų ūkių indėlių prieaugis per metus Lietuvos finansų įstaigose vis dar išlieka didelis.
Kaip rodo statistika, lietuviai per pandeminius metus, nuo 2020 m. spalio iki 2021-ųjų spalio iš viso sutaupė 2,9 mlrd. Eur. Naujausiais duomenimis indėlių suma bankuose šių metų spalio mėnesį iš viso siekė 19,93 mlrd. Eur ir toliau buvo rekordinėse aukštumose.
Visgi, kaip pastebėjo P. Morkūnas, 2,9 mlrd. Eur metinis indėlių prieaugis nėra mažas skaičius, tačiau lyginant su taupymo piko mėnesiais, jis mažėja.
„Palyginti su metiniu indėlių prieaugio piku vasario-kovo mėn., kuomet jis siekė beveik 22 proc. arba beveik 3,3 mlrd. Eur, augimo tempas šiek tiek slūgsta ir spalio mėnesį siekė 17 proc.“, – sakė jis.
Jei lygintume 2020 metų sausio – spalio mėnesius, lietuvių indėliai per šį laikotarpį didėjo kiek daugiau nei 2 mlrd. Eur (sausį – 15 mlrd., spalį – 17,06 mlrd.), tačiau šiemet per tą patį laikotarpį pastebimas indėlių augimo sulėtėjimas.
2021 m. sausio mėnesį indėlių suma siekė 18,156 mlrd. Eur, o spalį – 19,93 mlrd. Tai reiškia, kad šiemet per pirmus dešimt šių metų mėnesių sutaupyta suma yra mažesnė nei pernai ir siekia apie 1,77 mlrd. Eur.
Pasak P. Morkūno, nors ir prognozuojama, kad gyventojų išlaidos turėtų augti ir šiemet (5,6 proc.), ir kitąmet (6,6 proc.), namų ūkių pajamos reikšmingai tebeviršija jų išlaidas ir tai matyti ne tik iš didėjančių indėlių, bet ir aukštumose esančios taupymo normos, siekiančios apie 14 proc. ir pastebimai viršijančios priešpandeminį lygį.
Tam įtakos, kaip teigė, turi ne vienas svarbus veiksnys.
„Pirmiausia, didėjančios pajamos, pavyzdžiui, sparčiai augantis darbo užmokestis, kuris per metus padidėjo apie 12 proc.
Antra, kaip rodo Lietuvos banko apklausos, daugiau kaip pusė gyventojų taupo nenumatytoms išlaidoms, o apie 55 proc. vyresnių nei 50 m. žmonių – apsisaugant nuo pablogėjusios finansinės būklės.
Trečia, nors tiesioginių ribojimų išleisti pinigus yra mažiau nei prasidėjus pandemijai, tačiau pastaruoju metu dėl trūkinėjančių tiekimo grandinių nėra paprasta įsigyti tam tikrų prekių, tokių kaip nauji automobiliai“, – sakė jis.
Dėl infliacijos ir vartojimo kitąmet taupys mažiau
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas aiškino, kad pirmiausia reikėtų atsiminti, kad praėjusiais metais Lietuvos namų ūkių taupymo norma siekė 12,2 proc. ir didžiausia nuo 1995 metų, kai buvo pradėtas skaičiuoti rodiklis.
„2019 metais, t.y., metais prieš pandemiją, taupymo norma buvo 3,5 proc., todėl taupymo šuolis buvo labai didelis. Kita vertus, kitose Baltijos šalyse ir visoje ES taupymo norma vis vien buvo dar didesnė – pavyzdžiui, ES ji ūgtelėjo iki 18 procentų.
Taupymo normos augimas visgi labiau buvo priverstinis, negu dėl gyventojų baimės dėl ateities ir siekio neišlaidauti, nes, akivaizdu, kad taupymo norma šoktelėdavo tada, kai būdavo griežčiausi ribojimai ir žmonėms negalėdavo gauti paslaugų ir prekių įsigijimas taip pat buvo ribotas.
Be to, priešingai negu įprastais kriziniais atvejais, dėl valstybės paramos ir gero eksportuotojų rezultato, bendros darbuotojų pajamos Lietuvoje nesumažėjo, o dar ir paaugo, todėl tai suteikė papildomą postūmį santaupoms augti. Tačiau tai praeitis ir šiemet nuo antro ketvirčio gyventojų taupymo norma vėl mažėja“, – teigė jis.
Europos Komisija, kaip aiškino, prognozuoja, kad taupymo norma šiemet sumažės iki 9 proc., o ekonomistas tikino manantis, kad ji bus dar mažesnė negu 9 proc., tačiau į prieš pandeminį lygį sugrįžta nebus.
„Taip, šiemet prekių prekyba nuo antro ketvirčio klesti ir auga sparčiau negu pajamos, tačiau neužmirškime to, kad paslaugų vartojimas vis dar nėra grįžęs į lygį, buvusį prieš pandemiją.
Kitąmet taupymo norma turėtų dar labiau judėti žemyn atsigaunant paslaugų vartojimui, didėjant infliacijai ir lėčiau augant gyventojų disponuojamoms pajamoms. Europos Komisija tikisi, kad kitąmet taupymo norma sieks 7,6 proc., tačiau manau, kad tai yra labiau optimistinis scenarijus ir norma bus mažesnė.
Žinoma, esant tokiam neapibrėžtam pandemijos scenarijui griežtų ribojimų galimybės Lietuvoje vis dar atmesti negalime ir kitąmet, o ta vėl, matyt, pristabdytų stipriau paslaugų vartojimą. Tačiau, jeigu ribojimų pavyks išvengti, noras išlaidauti, plius infliacija, ypač žaliavų kainų, darys neigiamą įtaką taupymo normai“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Jis lygino, kad jeigu praėjusiais metais namų ūkių indėliai padidėjo 19,8 proc., šiemet augimas bus lėtesnis ir sieks apie 15 proc., o kitąmet – vos 10 proc.
LB specialistas P. Morkūnas taip pat teigė, kad žvelgiant į ateitį būtų sunku tikėtis, kad indėlių augimo tempas išliks toks spartus ilgą laiką, o indėlių augimą gali prislopinti ir keletas veiksnių.
„Pirmiausia, sparčiai augančios žaliavų ir energijos kainos, kurios lemia padidėjusią infliaciją.
Apie 60 proc. apklaustųjų teigia, kad jiems tai kelia nerimą, todėl, tikėtina, kad išaugs išlaidos, skirtos prekėms ir paslaugoms įsigyti. Visgi, svarbus veiksnys, nulemsiantis tolesnį gyventojų vartojimą, bus epidemiologinės situacijos raida ir lūkesčiai dėl ateities“, – sakė jis.