Ieško pigesnių prekių
Pigesnių maisto ar kitų prekių – gyventojai neatsisako. Dalis jų teigia, jog net ir tai, kur apsipirkti, renkasi žvelgdami į prekybos tinklų siūlomas nuolaidas.
„Jeigu čia nėra akcijos, tada važiuojame į kitą parduotuvę“, – dalijosi vyras.
„Aišku, aš žiūriu, kad kažkas nebūtų taip brangu, nes pensininkas – jis vis tiek gauna mažiau truputėlį“, – teigė senjoras.
„Maisto prekės yra svarbu, knygos. Mėgstame skaityti, dėl to tikrai visą laiką laukiame, kada būna nuolaidos knygoms“, – pasakojo kitas pašnekovas.
O jau ir patys prekybininkai tikina pastebėję, kad populiariausi produktai – nukainoti.
„Šiuo metu mūsų pirkėjai yra jautrūs kainai. Jie nuolat ieško įvairių pasiūlymų, akcijų, nuolaidų. Pastebime, kad yra padažnėjęs kaininių leidinių vartymas ir stebėjimas, kokios tos kainos yra“, – teigė „Rimi Lietuva“ atstovė Eglė Krasauskienė.
Tad, paskelbus perpus mažesnes kainas – parduotuvės tiesiog iššluojamos. Štai vienam prekybos tinklui pranešus apie kai kurių vaisvandenių, padažų ar užkandžių nuolaidas, pardavimai šoktelėjo perpus.
„Pirkėjams yra labai aktualu įsigyti tą pigesnę prekę už labai gerą kainą ir sutaupyti. Kelis ar net keliasdešimt kartų išaugę pardavimai rodo, kad šias prekes, galimai, įsigijo net ir tie klientai, kurie įprastai sau to padaryti galbūt neleidžia“, – teigė „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.
Į kai kurias prekių lentynas be nuolaidų klientai net nepažvelgia.
„Jeigu kalbėtumėme apie ne maisto prekes, tai ar buitinę chemiją, ar buityje ir virtuvėje naudojama kažkokia buitinė technika – išties pastebime, kad žmonės būtent rečiau perka tokius produktus be nuolaidos ar akcijos ir tikrai seka leidinius, ir palaukia tinkamo momento“, – teigė „Rimi Lietuva“ atstovė.
Bando prisivilioti klientus
Vis dėlto, kainų analitikai tikina, kad prekybos centruose pasipylusios nuolaidos ir akcijos – tik prekybininkų bandymas atgal prisivilioti klientus.
„Prekybininkas užmeta tokį gaubtą ant vartotojo, vartotojas nemato viso asortimento, eina ant tų kelių prekių ir, galų gale, prisiperka visko, kas yra brangu“, – teigė „Pricer.lt“ analitikas Petras Čepkauskas.
Anot kai kurių parduotuvių tinklų, tautiečiai nesibaido ir maisto su jau besibaigiančiu galiojimu. Dažniausiai, į prekių krepšelius nugula besibaigiančio galiojimo pieno produktai, mėsa arba duonos gaminiai.
„Per 9 šių metų mėnesius, žmonės, pasinaudoję galimybe įsigyti nukainotų produktų su, vidutiniškai, 52 procentais, sutaupė net 36 milijonus eurų. Tas skaičius, iš tikrųjų, yra tiek pat įspūdingas, kaip ir nupirkto nukainotų maisto prekių kiekis, tai yra 10 tūkstančių tonų“, – teigė R. Gecevičiūtė.
Tačiau toks taupumas, anot ekonomistų, vyrauja ne dėl siekių mažiau švaistyti maistą, o iš noro mažiau švaistyti pinigus.
„Netgi ta vidurinė klasė, kuri galėjo sau leisti jau tiek nebeskaičiuoti, irgi matome, kad vis dažniau atsitupia ir pasižiūri žemesnėse lentynose, kokios ten yra pigesnės prekių alternatyvos“, – teigė „Swedbank“ finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė.
Visais įmanomais būdais stengiasi sutaupyti
Kainų analitikas nukainotų prekių pirkimą vadina „žaliuoju smegenų plovimu“, esą prekybininkai neretai sužaidžia su kliento jausmais, patys skatindami pirkti senesnį, bet pigesnį produktą.
„Džiaugsmas prekybininkui – tu pasiimi visą šitą ir jau ten reguliuojiesi, o jie savo tvarumo ataskaitose pradės pasakoti, kokie jie yra šaunuoliai, kaip jie vis mažiau išmetė ir panašiai, o jau privačiuose vartojimo ūkiuose niekas neatseks, kiek tu suvalgei, kiek išmetei“, – teigė P. Čepkauskas.
Ekonomistai aiškina, kad lietuviai pasiduoda ne ekologijos madai, o mažesnei kainai.
„Lietuviai nėra tokie turtingi dar, kad jie galėtų nusispjauti į kainą ir rinktis ten kažkokių daug ekologiškų ar tvarių produktų, vien dėl to, kad tam pritartų ir taip idėjiškai su tuo sutiktų“, – teigė J. Cvilikienė.
Vis dėlto, Žemės ūkio ministerijos duomenimis, maisto švaistymas Lietuvoje – vis dar didelė problema. Per metus vienam lietuviui tenka kone pusšimtis kilogramo išvaistyto maisto.
Visą reportažą galite rasti LNK portale: