Dažniau taiso seną buitinę techniką ir neperka naujos
Sugedus buitinei technikai, žmonės vis dažniau nepuola pirkti naujos, o neša ją taisyti. Pasak buitinės technikos remonto serviso vadovo Ernesto Ščerban, tokios tendencijos pastebimos kasmet, tačiau šiais metais – jos kiek aktyvesnės.
„Siečiau tai su keliais dalykais. Išaugo klientų skaičius, kurie naudojasi būsto draudimo galimybe, tai technika, pagal turimą sutartį, tvarkoma pigiau arba visai apmokestintas tas remontas būna. Antras dalykas – bendrai, brangsta pati technika, sakyčiau. Pasirinkimas yra ir pigios, ir brangios, bet tikrai yra žmonių, perkančių daug daugiau brangios įrangos, tai yra ir tie patys netgi dulkių siurbliai, kainuojantys 700-800 eurų, tad žmonės nesiryžta iš karto to daikto išmesti, vos kažkam sugedus. Dėl to, tikėtina, irgi didėja tas srautas remontuojamos įrangos“, – teigė jis.
Pasak buitinės technikos remonto serviso vadovo, dažniausiai žmonės atneša remontuoti tą įrangą, kurią pristatyti į remonto vietą yra paprasta.
„Tai yra kavos aparatai, smulki įranga, o bendrai – tendencijos dėl populiarumo tos remontuojamos technikos išlieka. Populiariausi įrenginiai per daug metų yra stambi buitinė technika – skalbimo mašinos, šaldytuvai, virtuvės įranga, dėl kurios meistrus kviečiamasi į namus“, – teigė E. Ščerban.
Anot pašnekovo, galima pastebėti, jog žmonės pamažu ima neigti ir tam tikrus mitus.
„Bet koks finansinis paskatinimas žmonėms lyg atveria akis, kad yra visai patogu pasinaudoti tokia paslauga, nes gal yra apaugę mitais tai, kad problematiška yra išsikviesti meistrą, kad tai brangu, kad bus kažkokių problemų ir taip toliau.
Pasinaudoję kartą – supranta, kad nėra visai čia problematiška ir, dažniausiai, tikrai tas pasiteisina, nes tas sugedęs įrenginys, bet kokią įrangą imant, jo išnaudojimas resursų yra likęs apie 50 procentų, atsiradus kažkokiam pirmam defektui“, – teigė E. Ščerban.
Kada apsimoka techniką taisyti?
Pasak buitinės technikos remonto serviso vadovo, pataisius buitinės technikos įrenginius, juos, dažnu atveju, galima naudoti dar tiek pat laiko, kiek buvo naudota iki tol.
„Vėlgi, turi meistras peržvelgti, ar nėra kažkokių paslėptų defektų. Na, tikrai patyrusio žmogaus akimi pažvelgti ir pasakyti, kad galbūt jau neverta net remontuoti, bet, jeigu visa kita, apart to gedimo, su kuriuo klientas atėjo, yra gerai ir visi mazgai likę tvarkingi – kodėl nepasitaisyti?“, – svarstė jis.
E. Ščerban teigimu, tam tikrais atvejais, žmogus gali ir pats nuspręsti, ar seną buitinę techniką remontuoti apsimoka, ar ne.
„Yra tokie akivaizdūs defektai – televizoriaus ekranas sudaužytas ar ten kaitlentės stiklas. Tokie defektai yra tie, apie kuriuos jis pats galėtų pasiklausti, kiek galėtų remontas kainuoti ir pats, be meistro kvietimo, nuspręsti, ar jam apsimoka, ar neapsimoka.
Dažniausiai tokių defektų šalinimas savo sąskaita neapsimoka, bet, vėlgi, turintys būsto draudimą – gauna išmokas ir tos išmokos, tokiais dūžio atvejais, netyčinio sugadinimo atvejais, tikrai būna didelės“, – teigė jis.
Anot buitinės technikos remonto serviso vadovo, žmonės atneša taisyti ir tokius įrenginius kaip virdulys ar plaukų džiovintuvas.
„Tie patys virduliai – jie tampa išmanūs, palaikantys temperatūra, tai, atrodytų, paprastas, neturintis kažkokių ypatingų funkcijų virdulys kartais ir po 150 eurų kainuoja. Plaukų džiovintuvai, populiariausių gamintojų, tikrai yra brangūs – po 700-800 eurų. Kai tos priemonės kainuoja kaip 10 kažkokių paprastų plaukų džiovintuvų – nebeatrodo neverta“, – teigė E. Ščerban.
Visą reportažą rasite LNK portale: