„Kantar Emor“ atliktame tyrime Baltijos šalių gyventojai palygino savo dabartinę bei praėjusių metų ekonominę padėtį. Paaiškėjo, kad gyventojų, kurie mano, kad jų finansinė padėtis pagerėjo, dalis visose šalyse buvo gana panaši – 32 proc. respondentų Estijoje ir Lietuvoje bei 28 proc. Latvijoje. Jų vertinimu, padėtis yra patenkinama. Didesnę pažangą jautė jaunesni žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas. Kitais aspektais buvo pastebėta skirtumų.
Anot „Kantar Emor“ tyrimo eksperto Aivaro Voogo, ypač skiriasi respondentų nuomonės apie tai, ar ekonomikos padėtis per metus pablogėjo. „Pablogėjimą įvardijo 20 proc. Estijos gyventojų, 26 proc. Latvijos ir 28 proc. Lietuvos gyventojų, tai yra 8 proc. daugiau nei Estijos gyventojų. Tačiau tų, kurie sako, kad jų padėtis nepasikeitė, dalis Lietuvoje yra 9 proc. mažesnė nei Estijoje ir 5 proc. mažesnė nei Latvijoje”, – pastebėjo jis.
Pesimistų daugiau nei optimistų
Tyrime taip pat išsiaiškinta, ar žmonės tikisi, kad per ateinančius dvejus metus jų šeimos finansinė padėtis pasikeis, ir kaip jie vertino savo ateitį 2015 ir 2012 m. Apklausos rezultatai atskleidė, kad palyginus su 2015 m., respondentų, kurie tikisi, kad jų finansinė padėtis gerėja, skaičius išliko toks pat arba sumažėjo.
Vis dėlto 2012 m. žmonės dar pesimistiškiau vertino galimus jų finansinės padėties pokyčius per dvejus ateinančius metus. Lietuvoje 27 proc. respondentų tikėjo, kad jų gyvenimas gali pasikeisti į gerą, palyginti su 32 proc. šiais metais. Be to, pesimistų skaičius Lietuvoje sumažėjo – šiemet tokių buvo 17 proc., kai tuo tarpu 2012 m. net 22 proc. respondentų buvo įsitikinę, kad jų padėtis gali pablogėti. Kita vertus, trijose Baltijos šalyse šiemet labiausiai pesimistiški išlieka vis tiek Lietuvos gyventojai – Estijoje ir Latvijoje atitinkamai tik 11 proc. ir 12 proc. baiminasi, kad jų finansinė padėtis gali pablogėti.
„Savo ateities perspektyvas respondentai Baltijos šalyse visgi vertina gana panašiai. 2012 m. šalys tik pradėjo atsigauti po ekonominės krizės, o žmonės vis dar prisiminė 2009-ųjų nuosmukį. Iki 2015-ųjų laikas išgydė žaizdas, o ateitis vėl atrodė šviesesnė. Tačiau akivaizdu, kad, nepaisant spartaus ekonomikos augimo, optimistų dalis nėra didesnė nei 2015 m. Kaip Estijos gyventojas, aš šiek tiek nustebau, kad Lietuvos gyventojai pesimistiškiau vertina savo ateitį nei jų šiauriau gyvenantys kaimynai“, – apklausos rezultatus komentavo A. Voogas.
Lietuvos gyventojai rimtai vertina biudžeto išlaidas
Respondentų taip pat buvo paklausta, ar jų šeimos planuoja savo išlaidas ir, jei taip, kuriam laikotarpiui. Daugiausia – ketvirtadalis respondentų – planuoja mėnesio išlaidas. Mažiausia dalis tų, kurie savo finansų neplanuoja – Lietuvoje 17 proc., o Latvijoje ir Estijoje tokių atitinkamai buvo 19 proc. ir 20 proc.
Palyginus su Estijos ir Latvijos gyventojais, Lietuvos gyventojai skirtingai taiko ir ilgalaikį išlaidų planavimą. Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 23 proc. ir 26 proc. gyventojų apskaičiuoja savo išlaidas ir pajamas, planuodami, kiek išleis per pusmetį, metus ar ilgiau. Lietuvoje tą patį daro 32 proc. respondentų. Pasak A. Voogo, priežastis gali būti darbo užmokesčio skirtumai Baltijos šalyse, nes kuo mažesnės pajamos, tuo apdairiau reikia sustyguoti savo šeimos biudžetą ir išlaidas.
Praėjusiais metais vidutinės pajamos Lietuvoje siekė 836 eurus, Latvijoje – 926 eurus, Estijoje – 1221 eurus. Taip pat skiriasi ir vidutinės senatvės pensijos dydžiai – Lietuvoje siekia 277 eurų, Latvijoje – 289 eurų, Estijoje – 405 eurų. Praėjusiais metais Lietuvoje bendrasis vidaus produktas išaugo 3,8 proc., Latvijoje – 4,5 proc. Estijoje – 4,9 proc.
Tai buvo pirmas kartas, kai „Kantar Emor“ atliko didžiulį požiūrio į finansus tyrimą visose trijose Baltijos šalyse. Tyrimo tikslas – ne tik nubrėžti gyventojų bendrųjų ekonominių sąlygų ir ateities tikslų žemėlapį, bet ir įvertinti paskolų ir skolinimosi įpročių aspektus. Tyrime taip pat atspindėtos santaupos ir investicijos, atsiskaitymų rezultatai, verslumas, su kriptovaliuta susiję klausimai ir įmonių, veikiančių finansų technologijų sektoriuje, reputacija. Tyrime dalyvavo 1000 respondentų iš kiekvienos valstybės, 2018 m. gegužės mėn. apklausa atlikta Estijoje, rudenį – Latvijoje ir Lietuvoje.