„Noriu pranešti, jog vakar vakare per kelias sekundes nuo mano banko kortelės buvo nuskaičiuoti pinigai iš „AliExpress“ – septynis kartus po 55,18 Eur, viso – 386,26Eur“, – Saulius aiškino redakcijai.

Vyras tikino negalintis pasakyti, kaip jo duomenys galėjo atsidurti kitų rankose, mat pats jokių duomenų niekam neatskleidęs ir jokių įtartinų sukčių žinučių, kurios pastaruoju metu itin dažnos, negavęs ir neatidarinėjęs.

Kaip tikino, tik pastebėjęs nuskaitytus pinigus vyras banko kortelę užblokavo. Kaip teigė, jo kortelė prijungta tik prie „Švaros brolių“, „Bolt“, „CityBee“, „ADC parking“ bei „Apple“.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atstovai patikino, kad pastaruoju metu duomenų nutekėjimo iš aukščiau išvardytų įmonių nebuvo.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) atstovai teigė apgailestaujantys dėl situacijos.

„LBA duomenimis, finansinių sukčių atakų skaičius nuolat didėja, kinta ir nusikaltėlių taikomi apgavysčių metodai. Todėl svarbu atidžiai stebėti savo sąskaitų duomenis, o kilus įtarimui nedelsiant reaguoti. Pastebėjus įtartinas operacijas reikėtų savarankiškai blokuoti mokėjimo kortelę interneto banke arba mobiliojoje banko programėlėje. Jei tokios galimybės nėra, apie įtartiną veiklą telefonu informuokite banko darbuotojus, kad mokėjimo kortelę užblokuotų jie.

Tam, kad laiku pastebėtumėte įtartinus veiksmus, patariama mobiliojoje banko programėlėje visuomet būti aktyvavus pranešimus apie atliekamas operacijas“, – patarė atstovai.

Pasak jų, nusikaltėliai taiko vis išmanesnius apgaulės būdus, todėl visas su pinigais susijusias situacijas reikėtų vertinti itin kritiškai.

„Niekada niekam neatskleiskite prisijungimų prie banko sąskaitos, su mokėjimo kortele susijusių jautrių duomenų.

Mokėjimams internetu rekomenduojama turėti atskirą kortelę – joje laikykite tik tiek lėšų, kiek reikia tokioms reikmėms. Papildomai apsaugai taip pat patariama atsiskaitymo internetu funkciją kortelėje aktyvuoti tik tuo metu, kai reikia atlikti mokėjimą – tai valdyti galima banko mobiliojoje programėlėje“, – teigė LBA.

Redakcija primena, kad pastaruoju metu jaučiamas sukčiaujančių asmenų suaktyvėjimas. Sukčiai žinutes siunčia kviesdami keisti siuntų pristatymo, įvesti asmeninius ar banko duomenis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)