Išmetus atliekas ne į savo daugiabučiui priskirtą konteinerį galite užsitraukti baudą.
„Bausti – kraštutinės priemonės. Turi būti informacija apie tai“, – sako kalbintas gyventojas.
„Bauda – nieko gero. Pirma reikia sutvarkyti, kad būtų tvarkinga, o tik paskui bausti“, – priduria kitas.
Teoriškai išmesti atliekas į pirmą pasitaikiusį konteinerį negalima.
„Gyventojai šią taisyklę turėtų priimti sąmoningai. Čia nėra tikslo nubausti. Tikslas – pagerinti sąlygas pagal jų poreikius naudotis infrastruktūra“, – sakė Vilniaus savivaldybės atstovė Eglė Bernotavičienė.
„Jei pradėtume mesti atliekas į bet kuriuos konteinerius turėtume didelę problemą, nes būtų sudėtinga sureguliuoti grafikus: šiukšles išvežtume per dažnai arba per retai“, – teigė ir „Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus“ vadovas Robertas Lavinskas.
Tačiau ne visada ir aišku, kuris konteineris kuriam daugiabučiui priklauso. Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nurodyta, kad konteineriai turėtų būti ne toliau, kaip 100 metrų atstumu nuo kiekvieno namo. Jeigu metrų skaičiuoti nesinori, sužinoti, kuris konteineris priskirtas, galima ir internete.
„Yra Vilnius.lt žemėlapiai, atliekų tvarkymo srityje įvedus savo gyvenamą adresą mes matome, kokia aikštelė tam namui yra priskirta“, – sakė E. Bernotavičienė.
Išmetus šiukšles ne į savo daugiabučio konteinerį vilniečiams gresia bauda nuo 30 iki 140 Eur. Jeigu nusižengta bus dar kartą, bauda gali pakilti ir iki 600 Eur, tačiau iš tiesų sučiupti tokius nusižengėlius, beveik neįmanoma.
„Abejotina, ar yra tokių nubaustų žmonių“, – pridūrė savivaldybės atstovė.
Kaunas už šiukšles, išmestas ne į savo konteinerį, žmonių nebaudžia.
„Kaip čia sužiūrėsi, nepažįstame vieni kitų. Jeigu konteineris skirtas keliems namams, nesupaisysi, kas ką meta ir kur reiktų ką bausti“, – teigė „Kauno švaros“ atstovė Kristina Parachomikienė.
Didmiesčiai susiduria ir su kita problema. Gyventojai prie konteinerių vis dar palieka stambiagabarites atliekas. Šiuo atveju baudas gali gauti kauniečiai, tiek vilniečiai.
„Yra nustatytos baudos. Pirmą kartą pažeidėjui skiriama 140 Eur bauda, o antrą – iki 600 Eur“, – teigė K. Parachomikienė.
Taip pat kalbėjo ir R. Lavinskas.
„Tai užtraukia baudą“, – sakė jis.
Štai sostinėje prie tam tikrų konteinerių net įtaisytos kameros, o pro gyvenamuosius rajonus, būna, praskrenda ir savivaldybės dronai.
„Jie pamato netvarką, o gyventojas apie tai gali būti informuotas ir per mikrofoną“, – pridūrė jis.