Gyventojai išmoko atsidėti pinigus
Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, situaciją, kurią stebime šiandien, galėjo nulemti kelios priežastys.
„Tai rodo, kad dalis žmonių sugeba atsidėti ir tie didėjantys atlyginimai leidžia didinti santaupas, kas daro šalį saugesne ir pačius žmones saugesnius“, – tvirtino jis.
Ne tik saugoti pinigus bankuose, bet ir iš to uždirbti – vis dar moka mažuma. Kaip buvo teigiama LNK žiniose, net du trečdaliai visų pinigų guli einamosiose sąskaitose, kurios žmonėms neduoda nei cento grąžos.
„Mažiau nei trečdalis jau yra padėta terminuotuose indėliuose. Ši dalis galėtų sudaryti du trečdalius, kai palūkanos yra 3-4 procentai“, – pastebėjo Finansų analitikų asociacijos prezidentas Mindaugas Vaičiulis.
Nuo metų pradžios terminuotų indėlių palūkanos ūgtelėjo 5 kartus. Skaičiuojama, kad, taupant tokiu būdu, vien iš palūkanų galima prisidurti 9 kartus didesnę sumą nei prieš metus.
„Tai leistų uždirbti daugiau nei 200 milijonų per ateinančius metus, kai prieš metus, padėjus žymiai mažesnę indėlių sumą, ta suma buvo vos keliasdešimt milijonų“, – teigė M. Vaičiulis.
Dėl milijardais išaugusių santaupų premjerė Ingrida Šimonytė nuopelnų neprisiima. Jos manymu, žmonės daugiau sutaupė ne dėl to, kad praturtėjo.
„Santaupų tarsi padidėjo, bet ar tai reiškia, kad mes paturtingėjome? Greičiausiai, žmonės apribojo savo vartojimo poreikius, nes tą lemia netikrumas, tą lemia augančios ar bent jau iki šiol augusios palūkanų normos, taigi – aš nedaryčiau tokių toli siekiančių išvadų iš momentinio skaičiaus“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Skolų našta augo
Nors taupyti buvo ką – skolų našta, vis dėlto, perkopė bankuose bankuose laikomas santaupas. Vien paskolos per metus šalyje išaugo kone 2 milijardais.
„Tas, kas ima paskolas – paprastai yra susiję ir su pakankamomis pajamomis, nes be pajamų, kaip žinia, paskolos nelabai galima gauti“, – aiškino ekonomistas M. Dubnikovas.
Lietuvos gyventojai iš viso pasiskolinę rekordinius 28 milijardus eurų. Kaip pastebima, per metus labiausiai ūgtelėjo paskolos vartojimui – kone milijardu, o būstui pasiskolinta 800 milijonų daugiau nei pernai ir tik paskolos kitoms reikmėms sumažėjo 6 milijonais.
„Palūkanos yra paaugę arti 7 procentų ir, aišku, jas užaugina vartojimo paskolos. Taigi, bendrai – už tokias aukštesnes palūkanas per ateinančius metus teks sumokėti arti 900 milijonų. Tai yra tikrai didžiulė suma“, – teigė M. Vaičiulis.
Įžvalgomis pasidalijo ir M. Dubnikovas.
„Nekilnojamojo turto pirkimų sandorių kiekis buvo kritęs į dešimtmečio žemumas, kas reiškia, kad ir paskolų buvo imama ne tiek, kiek būtų galima tikėtis. Taigi, atsigaunant nekilnojamojo turto rinkai, kas galėtų būti sekančiais metais, paskolų apimtys gali net ir augti“, – teigė jis.
Tiesa, auga ne tik skolos suma, bet plečiasi ir pats skolininkų ratas – praėjusiais metais jų buvo suskaičiuota net 160 tūkstančių.
„Tai, galimai, siejama su tuo, kad brangsta paslaugos, brangsta prekės ir, automatiškai, brangsta ir didėja skolos“, – teigė „Easy debt service“ pardavimų vadovas Žygimantas Naras.
Kaip pastebėjo „Creditinfo Lietuva“ teisės skyriaus vadovė Dovilė Krikščiukaitė, šalyje sparčiai didėja įsiskolinimas greitųjų kreditų bendrovėms.
„Tuo tarpu įsiskolinimas bankams – mažėja, palyginus, pavyzdžiui, su 2022 metais. Galbūt tai irgi yra vienas iš tų rodiklių, kad žmonės skolinasi, kad ir didesnėmis palūkanomis, bet tam tikram greitesniam vartojimui ir mažesnėmis sumomis“, – teigė ji.
Grąžinti įsiskolintų sumų neskuba
Posakis, kad iki naujųjų metų reikia padengti skolas, rodos, nebeaktualus – priešingai nei 2022-aisiais, praėjusiais metais svetimų pinigų grąžinti skolininkai neskuba.
„Nuo gruodžio 15-tos dienos pastebime sulėtėjimą. Ką tai reiškia? Žmonės nukėlinėja mokėjimus į sausio mėnesį“, – aiškino Ž. Naras.
Skaičiuojama, kad vienam Lietuvos gyventojui praėjusiais metais vidutiniškai teko po 7600 eurų indėlių ir po 9700 eurų skolų, tačiau, vis dėlto, premjerės I. Šimonytės manymu, toks skaičiavimas – ne pati geriausia realybės iliustracija.
„Turbūt tai nėra labai gera iliustracija, kad mes galėtume vienaip ar kitaip patvirtinti, kas realiai vyksta“, – teigė ji.
Visą reportažą rasite LNK portale: