„General Financing banko“ Skolų išieškojimo skyriaus vadovė Zita Radzevičiūtė pranešime spaudai sako, kad finansinis sukčiavimas, kai vartojimo paskola kartu su įsipareigojimais paimama už kitą žmogų, dažnėja, nes daugelis paskolų sutarčių pasirašoma el. parašu, tiesiogiai nedalyvaujant kredito įstaigų atstovams.
„Kai sutartis pasirašoma el. parašu, kredito įstaigų darbuotojai gali tik daryti prielaidą ir tikėti sutartį sudarančio asmens teikiama informacija, tačiau negali matyti, ar už paskolą imančio žmogaus nugaros nestovi kas nors kitas, nurodinėjantis, ką reikia padaryti, ir ar sutartį tikrai pasirašo pats asmuo, o ne jo vardu ir el. bankininkystės prisijungimais pasinaudoję artimieji. Žmonės neretai prisijungimus patiki šeimos nariams ar giminaičiams, nors yra įsipareigoję savo el. parašo niekam nesuteikti“, – kalba Z. Radzevičiūtė.
Pokalbio metu ji ne kartą akcentavo – nepaisant to, kas pasinaudojo paskolos pinigais, visa teisinė atsakomybė, taip pat ir įsipareigojimas mokėti įmokas, tenka tam, kas po paskolos sutartimi padėjo savo parašą.
Dažniau nukenčia vyresni žmonės
Z. Radzevičiūtės teigimu, neretai atliekant skolų išieškojimą išaiškėja, kad vartojimo paskolos sutartis buvo sudaryta raginant, spaudžiant, prašant, patikėjus pažadais, kad kitas asmuo vykdys, mokės įmokas, o tam, kuris pasirašo sutartį, esą nereikės daryti nieko – „tik padėti parašą“.
„Tokio sukčiavimo aukomis dažniausiai tampa vyresnio amžiaus žmonės, kurių el. bankininkystės prisijungimais naudojasi jaunesni artimieji, patys negalėdami gauti finansavimo dėl turimų skolų ar kitų priežasčių. Tarkime, jeigu į kredito įstaigą ateis asmuo su mama, kurią skatins paimti paskolą už save, tikėtina, kad, pateikdami atitinkamus klausimus, sutarties sudarymo metu darbuotojai matys blaškymąsi atsakant – taigi asmuo, kurį ragina sudaryti sutartį, pinigų tiesiog negaus. O kai tai vyksta internetu ir kito asmens, kuris stovi už nugaros, nesimato, niekas, išskyrus sutartį sudarantį asmenį, negali nuspėti, ar jis veikia savo iniciatyva, ar maitinamas pažadais“, – pažymi pašnekovė.
Pasitaiko atvejų, kai didelės vartojimo paskolų sumos paimamos naudojantis asmens gera valia, žadant sumokėti ir vykdyti įsipareigojimus. Bet neretai nukentėjusysis apie įsiskolinimą sužino tik tada, kai sutartį ne savo vardu sudaręs žmogus susipainioja, nesumoka įmokos, dažniausiai iš pačios aukos sąskaitos, ir pas auką su priminimu apie vėluojančią įmoką pasibeldžia kredito įstaiga.
„Abiem atvejais kredito įstaiga sukčiavimui kelio užkirsti negali, nes autentifikacija paskolos sutartyje būna atlikta tinkamai. O paskolą reikia grąžinti žmogui, kurio el. parašu buvo pasinaudota. Svarbu paminėti, kad visais atvejais, sudarant sutartis, yra identifikuojama asmens tapatybė, kas kartą ir ne kartą informuojama apie asmens atsakomybę vykdyti sutartį bei tai, kad būtent jis atsakingas už sutarties pasirašymą. Bet nei viena finansavimo įstaiga negali patikrinti, ar el. parašą padedate jūs pats, ar kitas asmuo, kuriam suteikiate tokią galimybę. Labai svarbu prisiimti atsakomybę ir atidžiai rinktis asmenis, kuriems patikite prisijungimus prie savo mobiliojo parašo ar el. bankininkystės, nes niekas kitas, o tik jūs, esate atsakingi už naudojimąsi jais“, – kalba „General Financing banko“ atstovė.
„Tu pasirašai, o mokame mes“ – neveikia
Sukčių aukomis taip pat dažnai tampa įvairių priklausomybių turintys žmonės, pasinaudojus naivumu, finansiniu neraštingumu ir noru šiek tiek užsidirbti. Sutartis jie pasirašo už tam tikrą atlygį, gavę pažadą, kad patiems reikės tik padėti parašą po vartojimo paskolos ar lizingo sutartimi, o įsigytą prekę, pavyzdžiui, brangų automobilį, perleisti kitam. Sumos gali siekti ir 15 tūkst. eurų. „General Financing banko“ atstovė sako, kad sukčiai įtikina žmones savo vardu pasiimti didžiausias galimas sumas pagal jų pajamas.
Kai automobilis įregistruojamas sukčiaus vardu, aukai lieka tik įsipareigojimas grąžinti paskolą. Nei jį įkalbėjusio asmens, nei automobilio nebebūna nė kvapo.
„Įkalbama žadant, kad „tu pasirašai, o mokame mes“. Esą automobilį perrašei mums, tai mes ir mokėsime, nors iš tiktųjų auka iš kredito įstaigos gavo pinigus, o ne automobilį. Tačiau būtent tas, kuris padėjo parašą, bankui yra sutarties šalis, todėl ir teismui bus perduota auka, savo vardu paėmusi paskolą, o ne jį įkalbėjęs ir pasinaudojęs žmogus“, – pažymi Z. Radzevičiūtė.
Romantinio sukčiavimo aukos pyksta
Kredito įstaigos turi galimybę sustabdyti tam tikras operacijas ir įspėti aukas, jeigu situacija atrodo panaši į sukčiavimą. Dažnai taip nutinka vadinamojo romantinio sukčiavimo atvejais, kurie pastaruoju metu labai dažni. Tačiau, pašnekovės teigimu, tokio sukčiavimo aukos įspėtos nesidžiaugia.
„Jeigu matome, kad lėšos keliauja į įkalinimo įstaigos sąskaitą, skirtą kalintiems asmenims, paprašome papildomo vertinimo, bankų išrašo, taip pat bandome moteriai išaiškinti, kad galbūt nereiktų imti paskolos, jeigu pinigų nereikia jai pačiai. Tačiau įsimylėjusios moterys paprastai neklauso, jų akyse mes esame ta „blogoji šalis“, kuri kenkia romantiniams santykiams“, – kalba Z. Radzevičiūtė.
Romantinio sukčiavimo aukomis gali tapti ir santykiuose gyvenantys asmenys. Tarp jų būna ir vyrų, tačiau dažniau nukenčia moterys, kurios vartojimo paskolą savo vardu paima įkalbėtos sutuoktinio ar gyvenimo draugo. Vėliau, santykiams nesusiklosčius, jis išeina su pinigais, moteriai palikdamas tik paskolos grąžinimo pareigą.
