Paaiškino, kas lėmė gerus rezultatus
LNK žinios Vilniaus gatvėse teiravosi žmonių, ar keitėsi jų finansinė padėtis per pastaruosius penkerius metus.
„Viskas pabrango, taupyti pasidarė šiek tiek sudėtingiau. Esame ne dviese su žmona, auginame vaikus. Einame link geresnio gyvenimo, tik norėtųsi, kad viskas ne taip greitai kiltų parduotuvėje“, – sakė vienas jų.
„Turbūt nelabai, jeigu lyginant su infliacija, bet gyventi galima. Stažą didelį turėjau, tai pensija dar pusė bėdos“, – teigė kitas.
„Mes ką tik grįžome iš užsienio, tai dar nepajutome“, – teigė pora.
„Buvo pagerėjimas iki 2009 metų“, – dalijosi dar vienas pašnekovas.
Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija paskelbė, kad Lietuva tarp išsivysčiusių pasaulio šalių pirmauja pagal algų didėjimo tempą, esą, įvertinus infliaciją, per penkerius metus realus darbo užmokestis Lietuvoje didėjo vidutiniškai 15 procentų. Per tą patį laiką, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose, Estijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir kitose šalyse – realios žmonių algos mažėjo. Kas lėmė augimą mūsų šalyje?
„Ekonomikos atsparumas, eksportas labai sėkmingai susitvarkė su pandemijos iššūkiais. Pandemija netgi atvėrė tam tikrų nišų eksportui augti ir perimti užsakymus iš tolimųjų Rytų. Viešojo sektoriaus sprendimai – matėme ne vienerius metus tiesiog biudžete nuspręstus dydžius, kurie didino viešojo sektoriaus atlyginimus ir, atitinkamai, buvo net keletas metų, kada jie augo sparčiau negu privataus sektoriaus“, – priežastis vardijo Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Kad Lietuva pirma pagal algų augimo tempą, gali reikšti ir tai, jog Lietuvai dar labiausiai reikia vytis didesnių algų šalis.
„Tai reiškia, kad mūsų algos buvo labai žemos ir dar tebeyra žemos, todėl ir auga sparčiai. Skaičiuojami yra taip vadinami darbo kaštai valandos. Lietuvoje tai yra nepilni 15 eurų, o Europos Sąjungos vidurkis – virš 30 eurų“, – teigė Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.
Po skaičiais slepiasi kiek kitokia realybė
Po įspūdingai atrodančiais vidurkiais slypi ir mažiau akcentuojama bei liūdnesnė statistika – daugybei žmonių gyvenimas negerėjo arba netgi blogėjo.
„Vidurkis užmaskuoja tiek regioninius pokyčius, tiek ir sektorinius pokyčius“, – atkreipė dėmesį I. Genytė-Pikčienė.
„Sodra“ reguliariai, kas tris mėnesius skelbia algų statistikos apžvalgą. Nereguliariai, o tik kartais paskelbiama ir diagrama, dabar rodanti, kad maždaug trečdaliui žmonių algos nesikeičia, mažėja arba mažėja labai pastebimai, tai yra daugiau nei 10 procentų. Paskutinė statistika rodo, kad algos dar labai skiriasi ir pagal regionus.
„Pagal regionus, atotrūkis išlieka pakankamai didelis. Sostinės regione, palyginus su Vidurio ir Vakarų regionu, atotrūkis yra daugiau negu 400 eurų“, – teigė darbo statistikos skriaus vedėja Vilma Pociūnienė.
Premjerė sako nesitikinti, kad per paskutinius metus bus pavykę pajamų nelygybę sumažinti.
„Savo Vyriausybės viso rezultato dar kol kas įvertinti negaliu, nes 2024-ųjų metų duomenis mes matysime tik ateinančiais metais. Manau, kad 2024 metų rodiklis bus jeigu ne geresnis negu kadencijos pradžioje, tai bent jau ne blogesnis“, – teigė Ingrida Šimonytė.
Ekonomistas R. Lazutka sako, kad nelygybę mažinti padėtų ir paprasti žingsniai, kaip viešumas, pavyzdžiui, jei „Sodra“ būtų įpareigota reguliariai ir suprantamai viešinti dar daugiau duomenų apie algas.
„Tada žmonės gali daryti spaudimą irgi, sakyti darbdaviui, kad tokioje pačioje pozicijoje, analogiškoje įmonėje uždirbama daugiau, o kodėl mums mokama mažiau?“, – aiškino jis.
Per penkerius metus minimali alga, neįvertinus infliacijos įtakos, augo daugiau nei trečdaliu – iki 710 eurų į rankas. Vidutinė pensija su stažu per paskutinį penkmetį taip pat augo daugiau nei trečdaliu – iki 644 eurų.
Visą reportažą rasite LNK portale: