Klaipėdos apylinkės miesto teismas sutiko porai iškelti bankroto bylą, taip leisdamas atsipūsti nuo kreditorių reikalavimų, antstolių ir leisti pagal išgales atiduoti bent dalį skolos.
Kaip nurodoma teismo sprendime, 2008 m. būsto paskolą paėmusi šeima manė išgalinti tai sau leisti, nes ypač sėkmingai sekėsi prekiauti nutapytais paveikslais.
„Imant kreditą šeimos biudžetas tai leido, nes vien vasarą uždirbdavo per 40 tūkst. Lt, tačiau nenumatė, jog gali atsirasti krizė. Teigė, jog jų šeimą visuotinė ekonominė krizė ypač palietė, nes paveikslų, iš kurių tikėjosi gerokai uždirbti, niekas nebeperka. Abu dirba, šeimos biudžetą sudaro apie 1900 Lt per mėnesį, bet pinigų paskolos bei palūkanų dengimui nepakanka. Tarėsi su banku dėl paskolos mokėjimo atidėjimo, bet ir patenkinus jų prašymą, akivaizdu, kad vis tiek toliau nebepajėgs tinkamai vykdyti sutarties“, – rašoma teismo sprendime.
Nutartyje numatyta, kad šeimai kas mėnesį minimalioms išlaidoms reikia 1950 Lt. Bylos duomenimis, šiuo metu sutuoktinis dirba už 1500 Lt per mėnesį, o jo žmona – puse etato už 400 Lt.
Nurodoma, kad pora turi neparduotų paveikslų, kurių vertė apie 102 tūkst. Lt. Kito turto jie nurodo neturintys.
„Visas pareiškėjų turtas yra areštuotas ir pradėtas jo realizavimas. Matyti, kad net ir realizavus pareiškėjams nuosavybės teise turėtą įkeistą žemės sklypą su namu ir jų gaunamų pajamų nepakaktų padengti įsipareigojimus kreditoriams“, – rašoma sprendime.
Nutartyje pabrėžiama, kad šeima pirktą turtą išlaikė, tačiau jis per šiuos metus labai smarkiai atpigo.
„Akivaizdu, kad esant ekonominiam nuosmukiui, turtas per varžytines bus parduodamas už gerokai mažesnę sumą nei kainavo. Darytina išvada, kad pareiškėjų nemokumą sukėlė būtent nepavykę menininko verslo projektai ir dėl to prarastos pajamos bei prie to prisidėję visuomenės ekonominio nuosmukio pasekmės“, – savo sprendimą iškelti bankroto bylą argumentuoja teismas.
Bankas nenorėjo sutikti
Tačiau su sutuoktinių prašymu jiems iškelti bankroto bylą nenorėjo sutikti jiems paskolą suteikęs „Swedbank“ bankas.
„Prašo netenkinti pareiškimo, nes jis ne visai yra pagrįstas bei turto masė dėl skolų nėra kritiška, dėl kurios būtų galima prašyti iškelti bankroto bylą. Mano, jog tai yra tik laikini pareiškėjų sunkumai ir jie neturėtų būti vertinami kaip pagrindas bylai iškelti“, – banko pozicija dėstoma teismo nutartyje.
Banko atsiliepime rašoma, kad, jo žiniomis, pareiškėjų namas dar praėjusių metų vasarį buvo įvertintas 522 tūkst. Lt, tačiau kokia įkeisto turto rinkos vertė yra šiuo metu, pareiškėjai nepateikė.
„Nekilnojamojo turto rinka atsigauna, paklausa didėja, todėl ir parduotino turto kainos, lyginant su 2013 metų pirmu ketvirčiu, kyla. Labai svarbu įvertinti visą turimą turtą, iš jų ir kilnojamąjį, kuris objektyviai leis nustatyti pareiškėjų mokumą. Byloje nepakanka duomenų apie turimus indėlius banke, gaunamą uždarbį, nes yra pateiktos tik darbo sutartys ir metinės pajamų deklaracijos“, – rašoma sprendime.
Tačiau teismas su kreditoriumi nesutiko. „Akivaizdu, kad nustatytos faktinės bylos aplinkybėms ir nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia kreditoriaus abejonę dėl pareiškėjų mokumo ar turto iššvaistymo“, – rašoma nutartyje.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjai 2008 m. iš banko pasiskolino 260,6 tūkst. eurų namui pirkti, o 2009 m. jo remontui pasiskolino dar beveik 11,6 tūkst. eurų, taigi bendra kredito suma yra 279, 99 tūkst. eurų.
Jiems nustatytas keturių mėnesių laikotarpis mokumo atkūrimo planui paruošti.
DELFI primena, kad Lietuvoje galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims atsirado 2012 m. Seimo priimtame Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodoma, kad nemokūs gyventojai bankrutuoti gali tuomet, kai jų skolos viršija 25 tūkst. Lt (25 minimalias mėnesines algas).
Savo iniciatyva bankrutuoti norintis fizinis asmuo turi kreiptis į teismą, kuris iškėlęs bylą jam paskirs bankroto administratorių, o šis parengs ir su kreditoriais patvirtins mokumo atkūrimo planą ir prižiūrės, kaip jis vykdomas. Dažniausiai bankrutuojantysis turi kreditoriams grąžinti tam tikrą sumą pinigų, kuri lieka patenkinus jo būtinuosius poreikius.
Visa bankroto procedūra trunka penkerius metus, ją įvykdęs asmuo tampa visiškai laisvu nuo turėtų įsipareigojimų. Pagal įstatymą, fizinis asmuo bankrutuoti gali kas dešimt metų.
Bankroto departamento duomenimis, sausio pradžioje fizinio asmens bankroto bylos Lietuvoje buvo iškeltos 109 žmonėms.
Iki šiol lietuviai bandydavo bankrutuoti kitose Europos Sąjungos šalyse.
Pirmasis Latvijoje bankroto statusą išsikovojęs fizinis asmuo iš Lietuvos buvo verslininkas Gytis Januška, kuris turėjo 14 mln. Lt skolą.