Gyventojai atranda būdų sutaupyti daugiau
Buitinės technikos taisykla – užversta daiktais. Meistras sako, kad vis daugiau žmonių nusprendžia naujo daikto nepirkti, o dar susitaisyti turimą seną.
„Augimas yra, tačiau jis yra faktiškai kasmet. Šiemet jis yra galbūt kiek aktyvesnis“, – teigė buitinės technikos remonto serviso vadovas Ernestas Ščerban.
Remonto paslaugos suaktualėjo, nes brangsta ir pati technika.
„Tie patys netgi dulkių siurbliai kainuoja po 700-800, tad žmonės nesiryžta iš karto daikto išmesti, vos kažkam sugedus“, – pasakojo E. Ščerban.
Skalbimo mašinos, šaldytuvai, virtuvės įranga – tai dažniausiai taisoma stambi buitinė technika, tačiau pastebima, kad žmonės vis dažniau atneša ir smulkių sugedusių daiktų.
„Virdulys kartais ir 150 eurų kainuoja. Atrodytų, tai – paprastas virdulys, neturintis kažkokių ypatingų funkcijų, bet jis tiek kainuoja. Plaukų džiovintuvai, populiariausių gamintojų, ką ten moterys tikrai yra pamėgę – tikrai brangūs ir kainuoja po 700-800 eurų“, – teigė buitinės technikos remonto serviso vadovas.
Apsimoka – ne visada
Žmonės gatvėje sako, kad taisyti technikos už savus pinigus – neapsimoka. Jie taip mano ir dėl to, kad taisymas brangus, ir dėl to, kad nėra garantijų, jog sutaisytas daiktas ilgai tarnaus.
„Mano motinai mikrobangų krosnelė sugedo. Išsikvietė meistrą, tai jai ten kaip užgiedojo, tai aš jai naują nupirkau už 50 eurų“, – teigė vyras.
„Neverta. Kiek nešėme, tiek grąžino, porą mėnesių padirbo ir vėl“, – dalijosi moteris.
„Taisyti, žinokite, neapsimoka. Brangiau išeina negu nusipirkti naują televizorių“, – antrino kita.
Meistras pripažįsta, kad taisyti buitinę techniką nėra pigu. Tie, kas naudojasi remonto paslaugomis, dažnai turi ir būsto draudimą.
„Dažniausiai, tokių defektų šalinimas savo sąskaita – neapsimoka, bet, vėlgi, turintys būsto draudimą – bent gauna išmokas ir tos išmokos tokiais dūžio atvejais, netyčinio sugadinimo atvejais, tikrai būna didelės“, – teigė E. Ščerban.
Brangsta ne tik buitinė technika
Kam dabar ne patys geriausi laikai – tai naujos buitinės technikos pardavėjams. Žmonių pirkiniai tampa vis labiau apgalvoti ir retesni.
„Šiais metais pirmoje metų pusėje vangiai pirko televizorius, tačiau dabar pardavimai atsigavo. Taip pat šiemet sunkiau sekasi premium prekiniams ženklams, nes pirkėjai renkasi pigesnes alternatyvas“, – dalijosi „Elektromarkt“ parduotuvės vadovė Vaida Narmonaitė.
Nukrito ir naujų automobilių pardavimai, o labiausiai – prabangių, kurių kaina prasideda nuo 60-ties tūkstančių eurų.
„Palyginus pernai metų devynis mėnesius ir šių metų devynis mėnesius, tai bendras naujų automobilių užsakymų kritimas yra tarp 30-40 procentų“, – teigė „Fakto auto“ centro automobilių pardavimų vadovas Dominykas Leonovas.
Kiek pigesnių automobilių, kurių kaina svyruoja tarp 30-40 tūkstančių eurų, pardavimai sumenkę mažiau, tačiau jų pirkėjai vis rečiau mašinas su lizingu, nes išperkamosios nuomos palūkanos, kaip ir būsto paskolų, pakilusios net kelis kartus.
„Euriboras yra 4,13 procento šešių mėnesių, tai, jeigu prie šitos sumos dar pridedame banko maržą, kuri svyruoja tarp 1,5 procento elektromobiliui ir 2,5 procento įprastam automobiliui – jau turime, praktiškai, 6-7 procentus metines palūkanas automobiliui, kas išsiveržia į tikrai pakankamai nemažą sumą už paskolą“, – teigė D. Leonovas.
Anot ekonomisto, Europos Centrinio Banko tikslas toks ir buvo – pakėlus palūkanas, priversti žmones daugiau taupyti, mažinti vartojimą ir infliaciją.
„Neperki naujo būsto, tai nereikia ir baldų, ir buitinės technikos, ir taip toliau. Visa tai, per būsto rinkos sandorių nukritimą, nuvilnija ir per likusią mažmeninę prekybą, o, ypač, tų ilgalaikio vartojimo prekių pirkimą.
Kas liečia, pavyzdžiui, automobilių, naujų automobilių pirkimus – tos aukštesnės palūkanos nepakeitė daugiau pajamų turinčių, tos aukštesniosios-vidurinės klasės gyventojų noro įsigyti automobilį. Ten labai didelio poveikio nėra“, – teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Lietuvos banko vadovas sako, kad situacija – dvejopa. Viena vertus, vartojimas šalyje traukiasi, tačiau, kita vertus, paskolų smulkiems pirkiniams poreikis – auga.
„Naujų paskolų srautas – jis yra beveik dešimtadaliu didesnis negu prieš metus ir tai yra pakankamai stiprus augimas, bet metiniai augimo tempai, jeigu lyginame jau tą likutį su likučiu – jis auga apie 4 procentus ir matėme, kad per pastaruosius keletą mėnesių augimo tempas sulėtėjo“, – aiškino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Europos Centrinio Banko vyriausiasis ekonomistas teigė, kad palūkanų normos nebekils, kai infliacija priartės prie 2 procentų. Dabar ji – dukart didesnė.
Visą reportažą rasite LNK portale:
O kaip taupote jūs? Galbūt esate atradę gudrybių, kaip sutaupyti? Kviečiame dalintis el. paštu pilieciai@delfi.lt