Pirmąjį šių metų ketvirtį VMVT dėl viešojo maitinimo įstaigų darbo sulaukė 154 skundų, iš kurių pasitvirtino 31. Tuo metu 2014-aisiais buvo gauti 827 skundai (pagrįsti – 246), 2013-aisiais – 756 skundai, iš kurių 271 buvo pagrįsti.

Kaip naujienų portalui LRT.lt kalbėjo VMVT Maisto skyriaus vyriausiasis specialistas-valstybinis maisto produktų inspektorius A. Lipnickas, dažniausiai vartotojai skundžiasi dėl patiekalų kokybės ir bendrų higienos pažeidimų – darbuotojų aprangos, nešvarių indų ar netvarkos kavinėse.

„Būna, kad netinka skonio savybės arba patiekalas būna atšalęs, nepatinka serviravimas. Mes visuomet rekomenduojame išspręsti klausimą vietoje, nes patikrinimas gali būti atliktas greičiausiai kitą dieną. Tuomet mums jau būna sunku rasti tą patiekalą, todėl stebime, kokia yra bendra būklė, kokie patiekalai buvo gaminami, iš kokių žaliavų“, – aiškina specialistas.

Bene daugiausiai pažeidimų, anot VMVT atstovų, užfiksuojama smulkiajame versle – mažose kebabinėse, taip pat kinų patiekalus gaminančiose viešojo maitinimo įstaigose.

Ar saugus lauke patiekiamas maistas?

Kaip LRT.lt sakė A. Lipnickas, pagrindinis reikalavimas lauko kavinėms yra užtikrinti tinkamą higienos būklę, kad būtų galima išvengti bet kokio maisto ir teritorijos užteršimo, apsaugoti nuo vabzdžių ir graužikų. Lauko kavinės, kurios yra gatvės teritorijoje, turi gauti savivaldybės leidimą.

„Vilniuje, Vokiečių gatvėje, kur kavinės išdėstytos abejose gatvės pusėse, o per vidurį yra joms priklausančios lauko kavinės, patiekalai, gėrimai yra atnešami per lauką. Dėl to patiekalų pateikimas turi būti toks, kad išvengtų bet kokios taršos. Teisės akto, kuris nurodytų, jog patiekalas turi būti atnešamas uždengtas, nėra, bet vis tiek turi būti vadovaujamasi bendrais higienos principais“, – tvirtino VMVT specialistas.

Tačiau, anot A. Lipnicko, aukštesnės klasės restoranai patiekalus vartotojui patiekia uždengtus.

„Yra visokių aptarnavimo formų, bet jokio užkrato į maistą pakliūti negali. Be to, patiekalas turi būti patiekiamas ir atitinkamos temperatūros – ne mažiau 68 laipsnių“, – aiškino A. Lipnickas.

Maisto skyriaus vyriausiasis specialistas-valstybinis maisto produktų inspektorius tikino, jog žmonės taip pat neturėtų baimintis pakelės kavinių: esą nesvarbu – lauko kavinė ar pakelės užeiga – jos turi užtikrinti maisto saugą ir kokybę.

 „Žinoma, pasitaiko ir aplaidumo atvejų. Būna, kad nepagalvoja, nenusiplovę rankų padavėjai puola klientui paduoti maisto“, – priduria A. Lipnickas.

Nuo 2013-ųjų viešojo maitinimo įstaigos yra vertinamos balais. Taip siekiama padėti vartotojams lengviau apsispręsti, į kurią kavinę, restoraną ar barą užsukti – kuo aukštesnis įvertinimas, tuo ten saugesnė aplinka bei kokybiškesnis maistas. Kaip informavo A. Lipnickas, 4 ir 5 balus turi 65 proc. viešojo maitinimo įstaigų. 

„Tai – nemažas rodiklis. Verslininkai suinteresuoti turėti 5 balus, o ne 2 ar 3“, – LRT.lt teigė specialistas.

A. Lydeka: ne visur skiriamas tinkamas dėmesys klientui

Etiketo žinovo A. Lydekos teigimu, save gerbianti kavinė, restoranas ar užkandinė maistą į lauką iš virtuvės turėtų atnešti uždengtą. 

„Nė vienam klientui nėra malonu matyti, kaip padavėjas kerta dulkėtą gatvę, o jo mišrainė plevėsuoja lėkštėje, kaupdama tos gatvės dulkes ar lietų. Asmeniškai aš, pamatęs, kad mano patiekalą neša atvirą, tikrai daugiau į tokią lauko kavinę neateičiau“, – LRT.lt komentavo A. Lydeka.

Etiketo žinovas teigia, kad pakankamai daug kavinių maistą patiekia tinkamai, tačiau esą pasitaiko ir tokių, kurios pamiršta etiketo žinias. 

„Pats mačiau, kaip lėkštėje buvo nešami stori šiuolaikiniai sumuštinai įstrižai per Vokiečių gatvę prie staliuko sėdintiems klientams. Man po tokio vaizdo toje kavinėje prisėsti jau nebesinori“, – teigė A. Lydeka.

Pasak jo, dažnai kavinių, užkandinių ar restoranų savininkams atrodo, kad atnešti patiekalus ar suskaičiuoti pinigus didelio mokslo nereikia – esą kiekvienas gali dirbti tokį darbą.

„Priklausomai nuo sezono, pasamdo jaunų, gražių merginų ir vaikinų, kad atneštų patiekalus ir suskaičiuotų pinigus, be abejo, už tai siūlydami labai nedidelį užmokestį, nors padavėjo darbas yra pakankamai sudėtingas, reikalaujantis daug žinių: komunikabilumo, kalbų mokėjimo, etiketo taisyklių išmanymo, žinių, kaip reikia serviruoti stalą.

Vienas ar kitas asmuo gali nekreipti į tai dėmesio ir jam užteks suvalgyti savo šnicelį, bet šiandien – XXI a., kai rinkoje yra didžiulė konkurencija ir visuomenė yra pakankamai išlepinta gero aptarnavimo, dėmesio klientams. Nebe sovietinio „ubagizmo“ laikai, kai džiaugeisi tiesiog gavęs vietą restorane. Dauguma klientų šiandien jau atkreipia dėmesį į aptarnavimą“, – LRT.lt komentavo A. Lydeka.

Anot etiketo žinovo, gera virtuvė ir patiekalų paruošimas yra vienas svarbiausių dalykų, tačiau esą ne mažiau svarbus ir geras aptarnavimas. „Aš pats, daug mano draugų ir pažįstamų einame ir grįžtame į tas kavines, kur maloniai ir gerai aptarnauja“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis apgailestauja, kad Lietuvoje aptarnavimo kultūra nėra labai aukšta, ypač vasaros sezonu pajūryje, kur esą kavinėms trūksta pagrindinių etiketo žinių išmanymo.