Didžiausias iššūkis – kaip taupymą paversti ne trumpalaikiu tikslu, bet ilgalaikiu įpročiu, padedančiu valdyti turimas lėšas ir galbūt pakankamai sukaupti ateities planams.
Nors iš pradžių gali pasirodyti nelengva, tačiau vadovaujantis bent keletu principų ir keičiant savo įpročius, taupymą iš tiesų galima paversti gyvenimo būdu.
Kaip rodo įvairūs lietuvių taupymo įpročius nagrinėję tyrimai, išlaidų planavimas yra aktualus kiek daugiau nei pusei šalies gyventojų.
Lietuviai linkę taupyti vidutinio laikotarpio tikslams, tikėdamiesi sukauptas pajamas panaudoti apčiuopiamiems tikslams – populiariausiais ir labiausiai motyvuojančiais taupyti išlieka nuosavo būsto ir automobilio įsigijimas.
Nors ekonomika auga, sunkmečiu ugdytas poreikis taupyti išlieka, o labiausiai išlaidas siekiama mažinti pramogų, naujų drabužių ir komunalinių paslaugų vartojimo sąskaita.
Nuo ko pradėti taupyti?
Prieš pradedant taupyti svarbu įvertinti du dalykus – dėl kokio tikslo imatės taupyti ir koks jūsų turimas biudžetas bei kaip jis gali būti planuojamas, įtraukiant santaupoms atidedamų pinigų dalį. Visų pirma, aiškaus tikslo suformulavimas yra būtinas taupymo pradžios startas, nes jis ir bus pagrindinis motyvacijos variklis.
Tikslai gali būti įvairūs ir reikalaujantys skirtingų laikotarpių juos pasiekti – nuo naujo automobilio, kelionės, būsto ar vestuvių, iki vaikų studijų ar pensijos. Taip pat žinant, kam bus skirtos santaupos ir kokia suma reikalinga, galima nuspręsti, kokią gaunamų pajamų dalį galite atidėti tam tikslui pasiekti.
Santaupoms skiriamų pajamų kiekis priklauso tiek nuo jūsų gaunamų pajamų ir įsipareigojimų (uždirbantiems minimalią algą, taupymas gali būti nemažas iššūkis), tiek nuo jūsų keliamų tikslų ir laikotarpio, per kurį norite tam tikrą pinigų sumą sukaupti.
Ekonomistai rekomenduoja, kad, esant galimybei, santaupoms būtų skiriami 10 proc. savo kasmėnesinių pajamų – pavyzdžiui, paskirtą pinigų dalį periodiškai pervedant į kitą banko sąskaitą, kurioje ir kauptųsi jūsų taupomi pinigai.
Taigi, pavyzdžiui, Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius – 600,8 eurų. Vadovaujantis 10 proc. taisykle, per mėnesį reikėtų atidėti 60 eurų, o per savaitę – 15 eurų. Suma neatrodo tokia didelė, o per metus pavyktų sutaupyti apie 720 eurų – daugiau nei dar vieną atlyginimą.
Kitas žingsnis iškelto tikslo link – biudžeto sudarymas.
Žinant savo pajamas, svarbu sekti savo išlaidas: kokia dalis tenka maistui, pramogoms, drabužiams ar kitiems daiktams.
Skirstant išlaidas į atitinkamas kategorijas, galima stebėti, kam išleidžiama daugiausiai pinigų ir kur yra erdvės išlaidų mažinimui.
Toks skirstymas leis pamatyti, ar nebuvo nebūtinų pirkinių, kurių būtų galima atsisakyti. Jeigu sunku laikytis numatytų išlaidų vieniems ar kitiems pirkiniams, galima paskirtus pinigus sudėti į atitinkamus vokelius (pavyzdžiui, maistas, komunalinės paslaugos, drabužiai ir kt.) ir neleisti sau išleisti daugiau, nei vokeliuose įdėta pinigų.
Pinigų tirpimas taip pat neleis pasiduoti nenumatytoms išlaidoms ir padės laikytis taupymo plano.
Teigiama, kad banknotų išleidimas psichologiškai yra sunkesnis nei atsiskaitymas kortele. Tai galima paaiškinti paprasčiausiu stebėjimu, kaip apsiperkant mažėja turimų banknotų kiekis ir plonėja piniginė. Todėl grynųjų turėjimas ir atsiskaitymas jais apsiperkant taip pat gali padėti taupyti – aiškiai matysite kiek išleidžiate.
Po kiekvieno pirkimo nepamirškite pasiimti čekių. Žymėkitės visas išlaidas, nesvarbu, ar perkate kavos puodelį, laikraštį, ar viešojo transporto bilietą – visa tai įtraukite į patiriamų išlaidų sąrašą. Tokiam fiksavimui galite pasinaudoti netgi specialiomis programėlėmis telefone, leidžiančiomis lengvai žymėtis išlaidas pagal kategorijas. Tai padės mėnesio gale patikrinti, kam išleidote daugiausiai ir ar pavyko laikytis mėnesio pradžioje išsikelto biudžeto plano.
Apsipirkimas parduotuvėje
Vienas pagrindinių būdų išlaidų kontroliavimui – planuoti ne tik savo biudžetą, bet kreipti dėmesį ir į planuojamus pirkinius bei išlaidas jiems.
Žinojimas, kokie daiktai planuojami įsigyti, padeda išleisti mažiau ir išvengti spontaniško pirkimo bei įvairių pardavimo triukų.
Kasdienės išlaidos maistui sudaro bene didžiausią namų ūkių išlaidų dalį. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į keletą apsipirkinėjimo principų, leisiančių sutaupyti pinigų dalį. Į parduotuvę apsipirkti reikėtų eiti kartą ar du kartus per savaitę, prieš tai susidarius būtiniausių produktų sąrašą, kurių reikės gaminamiems patiekalams.
Tokio sąrašo sudarymo metu verta atkreipti dėmesį kokius produktus jau turite namuose ir galite panaudoti – tai taip pat gali sumažinti planuojamą produktų kiekį ir padėti išvengti nereikalingo maisto ir pinigų švaistymo.
Taigi svarbu vadovautis „pirkti tada, kada reikia“ taisykle, vengiant skelbiamų akcijų viliojimo ar eiti apsipirkti esant alkaniems.
Parduotuvėse naudojama netgi tokia gudrybė, kad akių lygyje dažniausiai pamatysite brangesnes prekes, nes jos pirmiausiai patenka į jūsų paieškos lauką, todėl priėjus prie atitinkamos lentynos, pravartu imti ne pirmą pamatytą, tačiau galbūt aukščiau ar lentynos apačioje esančią prekę – daug šansų, kad ji bus gerokai pigesnė, nei esančios jums patogiame lygyje.
Įvairios akcijos taip pat gali būti geras būdas taupyti. Jos gali būti puikiai išnaudojamos perkant ilgai negendančias prekes (pavyzdžiui, higienos reikmenys, buitinė chemija ir pan.). Tačiau verta pasvarstyti, ar siūloma prekė jums yra iš tiesų reikalinga, o galbūt ją renkatės tik todėl, kad vilioja sumažinta kaina.
Akcijos ar geros kainos etiketėmis pažymėtos prekės taip pat nebūtinai reiškia, kad jums siūlomas geriausias kainos ir kokybės santykis. Tokiu būdu galite įsigyti gerokai daugiau prekių nei reikia jūsų vartojimui.
Jeigu tenka ilgai stovėti eilėje prie kasos, stenkitės susilaikyti nuo šalia esančių prekių krovimo į pirkinių krepšelį. Nors atrodo, kad tai – tik kramtomoji guma, šokoladai, cigaretės ar kitos smulkmenos, tačiau jos pasižymi vienu didžiausių antkainių ir yra mažiausiai priskirtinos būtinų prekių sąrašui.
Verčiau vietoj dairymosi į aplink esančias lentynas, atlikite greitą savo krepšelio turinio reviziją. Peržvelgiant prekes, svarbu nuspręsti, ar visos prekės yra planuotos ir reikalingos. Gali būti, kad žengdami pro lentynas neišvengėte pasiduoti akcijoms ar kitiems patraukliems pasiūlymams ir į pirkinių krepšelį prisikrovėte turimame sąraše nesančių prekių.
Kaip kontroliuoti išlaidavimą?
Jeigu netikėtai pamatėte daiktą, kurį norite nusipirkti tuoj pat, tačiau jo jums nebūtinai reikia, atidėkite jo greitą įsigijimą bent jau kitai dienai. Per tą laiką jūsų emocijos atslūgs, galėsite apgalvoti, ar tikrai jis jums reikalingas, ar galite sau leisti jį įsigyti, galbūt galite surasti pigesnį ir staigų poreikį tenkinantį variantą.
Kitaip tariant, emocijų valdymas apsipirkinėjant ir apgalvojimas gali padėti gerokai sutaupyti ir atsisakyti tiek nereikalingų išlaidų, tiek nereikalingų daiktų pirkimo. Taigi, mąstant apie neplanuotus ir finansinių išteklių reikalaujančius pirkinius svarbu įvertinti į kurią kategoriją – norų ar poreikių – jie patenka.
Taupymui gali padėti panaudotų daiktų pirkimas ar pirkimas ne sezono metu. Sezoniniai išpardavimai ypač aktualūs įsigyjant drabužius, kuriuos išpardavimų metu galima nusipirkti kelis kartus pigiau (apie tai verta galvoti planuojant brangių drabužių, pavyzdžiui, kailinių įsigijimą).
Šiuolaikinės technologijos taip pat gali būti pasitelkiamos taupymui. Pirkimas internetu tampa vis populiaresnis: galima surasti ir palyginti kainas tarp skirtingų pardavėjų, nebereikia gaišti laiko ir eiti per keletą skirtingų parduotuvių.
Tačiau internetiniam apsipirkimui galioja tos pačios taisyklės – įvertinti, ar svarstomas daiktas iš tiesų yra reikalingas ir nesirenkamas tik dėl geros kainos. Tokiu atveju papildomas išlaidavimas būtų neišvengiamas.
Kita vertus, internetinės platformos gali būti puiki proga ne tik įsigyti, bet ir parduoti savo nebenaudojamus daiktus. Tokiu būdu bus ne tik švaistomi ir išmetami dar naudotini daiktai, bet ir susigrąžinama dalis išlaidų į asmeninę sąskaitą.
Svarbu įvertinti ir įvairioms komunalinėms, ryšio ir kitoms paslaugoms tenkančius mokesčius – galbūt ne visos jums yra reikalingos.
Pasibaigus paslaugų sutartims, pasidomėkite, kokios sąlygos ir kainos siūlomos kitų įmonių. Pavyzdžiui, galbūt jūsų mobiliojo ryšio naudojimo poreikiai gerokai pasikeitė per pastaruosius metus ir turimos sutarties pratęsimas būtų neefektyvus.
Laisvalaikis taip pat nebūtinai reikalauja didelių išlaidų. Įvairiuose miestuose dažnai organizuojamos nemokamos ekskursijos, filmų peržiūros, akcijos muziejuose ar kitos veiklos, kurių pasiūlymus dažnai galima surasti socialiniuose tinkluose.
Todėl verta laisvalaikį planuoti iš anksto, surasti ir išbandyti jus dominančius ir didelių išlaidų nereikalaujančius pramogavimo būdus, pasirūpinti pigesniais bilietais ar pasinaudoti specialiais pasiūlymais. Knygas, laikraščius ar kitą spaudą galima surasti bibliotekose arba keistis su draugais ar kolegomis.
Išlaidos nėra vienodos visus metus ir kartais priklauso netgi nuo sezono.
Todėl svarbu planuoti į priekį ir ieškoti pajamų ir išlaidų balanso.
Pavyzdžiui, žiemą šildymo sezonas pareikalaus didesnių išlaidų komunalinėms paslaugoms, taip pat Kalėdos ar kitos šventės privers dalį pajamų atidėti dovanoms ar gausesniam stalui. Todėl pravartu iš anksto planuoti tam tikrų išlaidų mažėjimą ar nebūtinų pirkinių perkėlimą į kitą sezoną tam, kad norimas pajamų ir išlaidų balansas nebūtų sugriautas.
Taupantiems ilgalaikiams tikslams ar tiesiog „juodai dienai“, ne mažiau aktualus klausimas, kaip turimus pinigus „įdarbinti“ ir padidinti jų sumą ar bent jau išvengti galimo nuvertėjimo.
Bankai siūlo skirtingus investavimo būdus – indėlius, lakštus, investicinius indėlius, pasižyminčius nedidele rizika. Todėl, jei tam tikrą pinigų sumą atidedate ilgam laikotarpiui, verta pasvarstyti apie galimybę perkelti ją iš einamosios sąskaitos ir pasinaudoti vienu iš investavimo būdų padidinant jos vertę.
Mokėti sau
Taigi, požiūris, kad taupyti turi tik tie, kurie mažai uždirba, nėra teisingas. Nepaisant gaunamų pajamų, jeigu jos bus išleidžiamos neracionaliai, nepavyks sukaupti didesnio turto ar įgyvendinti ilgesnio laikotarpio tikslus. Todėl pastangos gyventi šiek tiek žemiau savo finansinių galimybių ribos ir laisvus pinigus atidėti taupymui yra aktualios visiems.
Visgi, taupymas turėtų virsti gyvenimo būdu ir tam tikrų tikslų įgyvendinimo priemone, o ne prievole ir nuolatiniu savęs varžymu.
Todėl apie taupymą verta galvoti kaip apie būdą kurti savo norimą gyvenimo kokybę ir mokėjimą sau.
Gautos pajamos dažniausiai išlaidų pavidalu keliauja kitiems už prekes ar gaunamas paslaugas, todėl dalį savo gaunamų pajamų sumokėkite sau – kaip indėlį ir investiciją į savo finansinį stabilumą ir gerovę ateityje.