Kaip veikia investicinė sąskaita
Finansų ministerija jau patobulino investicinės sąskaitos pirminį pasiūlymą. Dabar siūloma neriboti įnašo sumos, neriboti norimų investicinių sąskaitų kiekio ar jų ar geografijos, o gautą investavimo pelną apmokestinti tik lėšų išsiėmimo metu. Finansų analitikas, ekonomistas Marius Dubnikovas Delfi TV laidoje „Piniginiai reikalai“ paaiškino, kokiu pobūdžiu veikia tokios investicinės sąskaitos.
„Praktikoje mes matome, kad tos sąskaitos yra naudojamos praktiškai visose išsivysčiusiose valstybėse ir pagrindinis tikslas, pirminis tikslas šios sąskaitos yra tai, kad žmogus galėtų sudengti pelno ir nuostolio metus.
Tai yra, kad jeigu, pavyzdžiui, vieni metai buvo pelningi ir išsiimi pinigus iš sąskaitos, tai tada moki mokesčius, o, pavyzdžiui, jeigu metai buvo nuostolingi, tai reiškia, kad kitais metais vos pradėjus uždirbti pirmą eurą, nors negrįžus į buvusį tašką, nereikės mokėti mokesčių. Sąskaitoj kol pinigai guli, jie yra tarsi mokesčių atidėjimas tam tikras. Bet mokesčius susimokėti vis tiek reikės, tada, kai jau išsiimsite pinigus vartojimui“, – aiškina M. Dubnikovas.
„Paprastai veikia taip: tai yra bankinė sąskaita, deklaruojame, kad ji yra investicinė ir iš tos sąskaitos mes apmokame, pavyzdžiui, investicijas į akcijas, investicinius fondus, išvedam, kitaip sakant, pinigus į kažkokią investiciją, paverčiam pinigus kažkokia kita turto forma.
Vėliau, tie pinigai, iš tų investicinių taškų gali grįžti tik atgal į tą pačią investicinę sąskaitą ir yra skaičiuojama, kiek įdėjai pinigų, kiek išėmei pinigų, ar yra viršijama ta suma, kiek įdėjai, ar atsirado pelnas ir tada tas pelnas apmokestinamas“, – aiškina M. Dubnikovas.
Šiuo metu žmonėms kyla išties nemažai klausimų dėl taupymo. Kai kurie vengia ir investuoti, nes tai jiems atrodo sudėtingas procesas. Ar investicinė sąskaita būtų gera priemonė tokiems gyventojams? Investuotojų asociacijos valdybos narys Mantas Janavičius teigia, kad ši priemonė turėtų palengvinti naštą investuotojams.
„Pavyzdžiui, Estijoje ar kitose šalyse, kad ir, atrodo, jie įsivedė tokį produktą jau labai seniai, bet jis realiai yra praktiškai neveikiantis arba veikiantis labai sunkiai, nes jo administracinė našta yra labai didžiulė“, – aiškina M. Janavičius. Anot jo, dabartinis mūsų šalies projektas nuteikia išties pozityviai.
Investuotojų asociacijos valdybos narys teigia, kad ir toliau turi būti išlaikomas šio projekto paprastumas ir atkreipiamas dėmesys į makroekonomikos detales.
„Jeigu žiūrėti į mūsų Lietuvos raidą, tai mes šiai minutei turime, jeigu aš paskutinius skaičius gerai girdėjau, lyg 6 procentai yra pas mus prie kritinės ribos, nepritekliuje gyvenančių žmonių, tai, automatiškai, jie yra našta Lietuvai, pačiai pensijų sistemai. Kuo didesnė dalis galėtų įsitraukti ir savo papildomas pajamas skirti savo pragyvenimui ateityje, natūralu, kad ir ta našta būtų mažesnė“, – teigia M. Janavičius.
„Statistiškai, tipinis lietuvis yra linkęs vengti mokesčių. Čia tiesiog taip yra kraujyje, yra įgimta ar perimama. Vis po mažiau, bet, iš principo, jis yra linkęs. Šitas būdas, kada yra pasąmonėje duodama galimybė nemokėti mokesčių arba yra aiškiai apibrėžiama, kada yra fiksuojamas pelnas ir tik tada, kai juo pasinaudojama yra mokami mokesčiai, aš manau, kad čia, šioje vietoje tas skaidrumas ir atsiras, paskatins liaudį investuoti“, – teigia investuotojų asociacijos valdybos narys.
Anot M. Janavičiaus, grąža, kurios galima tikėtis į tokias investicines sąskaitas, priklauso nuo pačio investuotojo, jo asmeninių savybių, nes ko užteks vienam, nebūtinai pakaks kitam.
Atsisakius lengvatos gali sumažėti kaupiančiųjų
Atsirandant investicinei sąskaitai, Finansų ministerija siūlo atsisakyti dabar taikomos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos kaupiantiems III pensijų pakopoje ar gyvybės draudime.
M. Dubnikovas teigia, kad per nepriklausomybės metus, beveik pusė milijono žmonių savo lėšas nukreipė į būtent tokią taupymo formą – gyvybės draudimus ir III pakopos pensijų fondus. Savarankiškai investuojančių žmonių, anot jo, Lietuvoje yra tik apie 50 tūkst. Ekonomisto manymu, šių lengvatų atsisakymas gali sukelti sunkumų.
„Ta lengvata, reikia atkreipti dėmesį, yra apribota nuo 2016 metų. Anksčiau ji buvo nelimituota, galėdavai kiek nori susigrąžinti savo gyventojo pajamų mokesčio, dabar tik 300 eurų per metus.
Reikia pabrėžti, tai nėra kažkieno kito mokesčiai, tai to žmogaus, kuris pats susimokėjo savo mokesčius. Jei jis taupė, valstybė jam kaip ir grąžina, taip paskatindama taupyti. Tai šitos lengvatos, jei bus atsisakyta, bus labai gaila, nes šių instrumentų prisidėjimas prie rinkos plėtros yra didelis“, – teigia M. Dubnikovas.
„Investicinė sąskaita yra reikalingas daiktas, kuris turi būti sukurtas, nes tai daro visos civilizuotos valstybės, bet tai nėra priešprieša vienas kitam. Tai yra papildomas instrumentas, palengvinantis investuotojo gyvenimą, kas galėtų paskatinti rinkos plėtrą. Bet supraskime, jeigu dabar yra 50 000 investuojančių savarankiškai, dėl tos investicinės sąskaitos neateis dar 50 000 investuotojų. Kažkiek padaugės, bet nebus tiek“, – teigia M. Dubnikovas.
Finansų analitikas siūlytų įvesti investicinę sąskaitą ir po metų spręsti, kiek žmonių pasinaudojo nauja taupymo priemone, o kiek visgi renkasi senąjį būdą – III pakopą ar gyvybės draudimą. Tuomet būtų galima įvertinti, kuri priemonė veikia geriausiai. Kitaip gali susidaryti prastesnė situacija, kuomet kaupiančiųjų savo ateičiai netgi sumažėtų.
„Kas liečia gyvybės draudimą, tas 300 eurų per metus susigrąžinimas, reikia suprasti, kad jis yra, dažniausiai, naudojamas viduriniosios klasės ir, ypatingai, jaunų šeimų, kurios ne tik draudžia tėtį, mamą, bet ir savo vaikus, kaupia vaikams pinigus, pavyzdžiui, kai jiems sueis 18 ir jie eis į universitetą, ir taip toliau. Tai jeigu tos lengvatos neliks, tai palies labai didelį spektrą žmonių“, – priduria pašnekovas.
Investicijoms siūlo atsidėti 10 proc.
Kai kalbame apie investavimą, žmonės įsivaizduoja, kad tam reikia didelių pinigų sumų. Kaip yra iš tikrųjų ir ar Lietuviai yra pajėgūs atsidėti investavimui bei kaupimui ateičiai?
M. Janavičius teigia, kad, pagal paskutinius duomenis, bene 17 milijardų eurų Lietuvoje lieka bankų ar kredito unijų sąskaitose. Jis mano, kad reikia plačiau edukuoti žmones apie tai, kokios yra alternatyvos šių sumų įdarbinimui.
Paklaustas, nuo kokių sumų apskritai reikėtų pradėti investavimus tiems, kurie niekada nėra to darę, pašnekovas teigia, kad šiuo metu, gyvendami informacinių technologijų amžiuje, galime pirmuosius investicijų bandymus daryti net ir be pinigų, investuojant į virtualias akcijas. Anot jo, tai yra puiki pagalba finansinio raštingumo ugdymui.
„Norint įgauti pakankamą finansinį raštingumą, galima pradėti net ir su nuliu pinigų šiais laikais, dėka mūsų šiuolaikinių informacinių technologijų“, – teigia jis.
„Kas yra labai svarbu, tai svarbu, kad tai pradėtų kuo jaunesni žmonės, nes mūsų karta yra dar sužalota. Mes ilgus metus nežinojome, kas yra investicijos ir, galbūt, jų vengėme, užtai yra nekilnojamas turtas labai populiaru. Dabartinė karta jau tikrai moka ir žino, kur ką skaityti ir kaip sužinoti, bet reikia pradėti investuoti tą 10 procentų nuo pačio pirmo euro. Tada išsivysto labai aiškus įgūdis taupyti ir neišleisti iki galo pinigų“, – priduria M. Dubnikovas.
Anot jo, reikia nuolat vystyti įprotį atsidėti 10 procentų savo lėšų investicijoms ir tai pradėti daryti kuo ankstesniame amžiuje.
Infliacija – šiuo metu tai pagrindinis argumentas, kodėl žmonės neinvestuoja ar neatsideda tam tikrų pinigų sumų. Tenka dengti pabrangusias būsto paskolas, daugiau išleisti parduotuvėje, tad taupymui lieka vis mažiau.
Anot M. Dubnikovo, taip yra todėl, nes tokie žmonės neturi suformuoto įgūdžio atsidėti 10 procentų savo uždirbamų pinigų. Jis teigia, kad žmonės turi tai daryti nuo pat pirmos dienos ir apie tai dėstoma turėtų būti net mokyklose, nes net ir mokyklos suole sėdintis žmogus turi suprasti, kaip valdyti savo lėšas ir kas yra pinigai bei kaip jie ateina aš išeina.
„Labai didžiulį darbą mes turime padaryti ir tai, ko gero, daug svarbiau yra nei, pavyzdžiui, mokestinė reforma“, – apie finansinio raštingumo ugdymą kalba M. Dubnikovas.