Europoje bręsta nauja žvaigždė
L. Galdikienė, pradėdama skaityti pranešimą, pasakojo prieš mėnesį su šeima nusprendusi vykti į Disneilendą, pasisemti adrenalino, tačiau juokavo, kad jei kas svarsto ten vykti, neverta, nes pakankamai adrenalino yra ir čia.
Pasak jos, pastaruosius kelis metus pasaulio ekonomika priminė linksmuosius amerikietiškus kalnelius. Ir nors jie, atrodo, turėtų būti linksmas dalykas, deja, ekonomistų nuotaikos, kaip teigė, sako ką kita.
„Iš tiesų, kodėl mes kalbame apie kalnelius? Nes pasaulio ekonomika vystosi pakilimais ir nusileidimais, bet kurioje šioje ciklo fazėje esame mes? Nieko nenustebinsiu, bet greičiausiai, esame lėtėjimo fazėje”, – klausė ir drauge atsakė ji pati.
Anot ekonomistės, bendras pasaulio ekonomikos padėties vertinimas yra žemiausias nuo 2009-ųjų, todėl tiek lūkesčiai, tiek situacijos vertinimas šiandien yra gana prasti.
„Kaip matome, daugelio didžiųjų pasaulio ekonomikų augimas yra sulėtėjęs ir yra priartėjęs arti pavojingos ribos, kai matome, kad ekonomika galėtų pradėti trauktis”, – tikino ji bei pridūrė, kad prie tokių prastų vertinimų smarkiai prisideda dėl JAV ir Kinijos prekybos karo tvyranti įtampa ir vyraujantis politinis neapibrėžtumas, o jis paveikė ir tarptautinę prekybą.
„Šiemet mes matome, kad tarptautinė prekyba taip pat įžengė į neigiamą teritoriją, pradėjo trauktis.
Matome ir tai, kad gamybinis pasaulio sektorius yra recesijoje, tai reiškia, kad šis sektorius traukiasi”, – sakė L. Galdikienė.
2019-aisiais, pasak jos, kalbant apie pasaulio ekonomikos augimo tempo lėtėjimą, ypatingą vaidmenį atliko vienas sektorius, kuris smarkiai prisidėjo prie bendro ekonomikos smukimo. Tai – automobilių pramonė.
Kaip kalbėjo ekonomistė, sektorius šiandien susiduria su ilgą laiką neregėtais iššūkiais, kuomet tenka prisitaikyti prie naujų reguliavimų, naujų emisijų standartų Europos Sąjungoje (ES) bei besikeičiančių vartotojų lūkesčių.
„Prie to nemažai prisidėjo subsidijos automobiliams, kurios buvo panaikintos Kinijoje“, – pastebėjo ji.
Kalbėdama apie kitas šalis, L. Galdikienė pastebėjo, kad Vokietijos ekonomika taip pat šlubuoja, tačiau euro zonoje, panašu, kyla ir nauja žvaigždė – Prancūzija, o tam įtakos turėjo šalyje įgyvendinamos naujosios reformos.
„Šiandien Prancūzijos ekonomikos augimas yra spartesnis nei Vokietijos, kuri laikoma pagrindiniu euro zonos ekonomikos garvežiu. Ten tęsiasi darbo rinkos gerėjimas, mažėja nedarbas. Panašu, kad šalis, kuri yra labiau orientuota į šalies ekonomiką, mažiau jaučia tarptautines turbulencijas“, –sakė L. Galdikienė.
Apibendrindama ekonomistė kalbėjo, kad euro zonos ekonomikos augimas lėtėja, o verslo klimatas gamyboje prastėja.
„Ar blogiausia jau praeityje, ar vis dar čiuožiame tuo ekonomikos traukiniu žemyn, o galbūt jau pasiekėme dugną ir kitąmet atsiplėšime?“, – klausė ji bei tikino, kad kol kas tai suprasti sudėtinga, tačiau remiantis TVF duomenimis, kitąmet pasaulio ekonomikos augimas spartės, tačiau daugiausia atsigaus besivystančios ekonomikos, o didžiųjų ekonomikų augimas išliks varganas.
Krizės dar nežada
Lietuvos ekonomika, pasak L. Galdikienės, kol kas menkai jautė visas pasaulyje vyraujančias turbulencijas, o jai pernai sekėsi itin gerai.
„Būti optimistiškais lietuviai turi, nes šiemet per pirmuosius tris metų ketvirčius ekonomikos augimas siekė 4 proc. ir buvo spartesnis nei tuo pačiu metu prieš metus, tad esant tokiai nepalankiai ekonominei aplinkai Lietuvos ekonomika ir toliau nemažina apsukų“, – kalbėjo ji bei pridūrė, kad augo ir Lietuvos eksportas, kurį palaikė anksčiau nemažai padidėjusios ir vykdytos investicijos, kurios ir šiemet nemažino augimo tempo ir siekė apie 8 proc.
Nepaisant eksporto, augo ir namų ūkių vartojimas, o gyventojai vis dažniau, vietoje prastesnės kokybės prekių, kaip patikino, renkasi kokybiškesnes.
Kalbant apie atlyginimus, jie, pasak ekonomistės, šiemet daugiausia didėjo viešajame sektoriuje. Atlyginimai kilo medikams, mokytojams, viešojo sektoriaus darbuotojams. Pasak jos, ir patys gyventojai dar niekada taip gerai nevertino savo finansinės situacijos.
„Reikėtų paminėti, kad atlyginimai ir toliau augs, bet gyventojų perkamoji galia didės lėčiau. Tiesiog nebėra tiek erdvės tokiu pačiu tempu didinti atlyginimus“, – prognozavo L. Galdikienė.
Apibendrindama ji sakė, kad nors šiemet Lietuva demonstravo įspūdingą atsparumą, kitąmet jai prognozuojamas lėtesnis ekonomikos augimas.
„Manome, kad Lietuvai nepavyks visiškai pasislėpti ir judėti priešinga kryptimi negu juda visas pasaulio ekonomikos traukinys.
Prognozuojame, kad kitąmet Lietuvos ekonomika augs 2,5 proc. ir tai nėra krizė. Tai reiškia, kad Lietuvos ekonomikos augimas grįš į tvarų augimo kelią“, – konferencijoje kalbėjo ji.