Kišenpinigiai – tai pinigai skirti vaikui, kuriuos jis turėtų leisti savo nuožiūra. Vieni tėvai vaikams juos duoda reguliariai, antri – kai vaikai paprašo, treti duoda tik kai vaikai atlieka jiems pavestus darbus, tačiau yra žmonių, kurie kišenpinigių vaikams išvis neduoda.
Pinigai padeda vaikams mokytis
Ekspertai sutaria, kad kišenpinigiai vaikams padeda išmokti elgtis su pinigais, todėl pinigų jie turėtų gauti.
„Pinigai yra resursas, kurį mes naudojame savo poreikiams tenkinti. Reguliariai gaudamas pinigų vaikas gali nuspręsti: jam labiau reikia pieštukų ar ledų, nupirkti dovaną mamai ar nusipirkti sau saldainių“, – DELFI teigia paramos vaikams centro psichologė Vaida Gabė.
Gaudamas pinigų jis išmoksta ne tik planuoti finansus ir taupyti, bet ir įvertinti savo poreikius, susidėlioti prioritetus ir susitaikyti su sprendimų pasekmėmis.
Tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas mano, kad kiekviena šeima turėtų pasirinkti jai priimtiniausią būdą. Jo nuomonę patvirtina ir Vilniuje kalbinti žmonės, kurie kišenpinigių klausimu elgiasi gana skirtingai. Pavyzdžiui, vilnietis Vytautas duoda sūnui pinigų, kad šis mokykloje nueitų pavalgyti.
„Nevadinu to kišenpinigiais, tiesiog noriu, kad vaikas per pertrauką pavalgytų. Jeigu jis nori kokio daikto, kuris mažmožis, nuperku, arba duodu pinigų ir jis pats nusiperka. Pavyzdžiui, jis lanko šachmatų būrelį, norėjo laikrodžio ir tikrų turnyrinių šachmatų, tai net negalvodamas nupirkau“, – aiškina vyras.
V. Gabės teigimu, kišenpinigiai nėra pinigai maistui. Jie duodami vaiko poreikiams. Jos nuomone, jeigu tėvai nusprendžia, kam duotus pinigus vaikai turi išleisti, jaunuoliai praranda galimybę mokytis planuoti savo biudžetą, taupyti, priimti sprendimus ir susitaikyti su jų pasekmėmis.
Vis dėlto, net ir pinigų davimas pietums turi teigiamos įtakos vaikų finansiniam raštingumui. SEB banko Klientų segmentų vadybos ir inovacijų skyriaus vadovė Rūta Ežerskienė mano, kad kišenpinigiai vaikams leidžia suvokti tikrąją pinigų vertę bei ugdo jų savarankiškumą.
„Vaikai net ir gavę porą eurų pietums mokyklos valgykloje patys sprendžia, ką nusipirkti. Net jeigu vaikas pinigus išleidžia ne pagal paskirtį, tokia patirtis jam yra naudinga. Kartais tam, kad išmoktum teisingai valdyti savo išlaidas, tenka pradžioje klysti“, – DELFI teigė specialistė.
Pinigus reikia užsidirbti
Vilnietė Dalia DELFI teigė, kad dukrai kas savaitę, nepriklausomai nuo jos mokslo rezultatų, duoda po 5 eurus savoms reikmėms.
„Mokykloje dukra gauna nemokamą maitinimą, tai tie pinigai skirti jos asmeniniams poreikiams“, – sako moteris.
Vis dėlto, tokia praktika pasaulyje vertinama gana prieštaringai. Dar šio amžiaus pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) atliktuose tyrimuose buvo pastebėta, kad labiausiai finansiškai išsilavinę yra tie mokiniai, kuriems kišenpinigius tėvai moka ne reguliariai, bet už tam tikrus atliktus darbus.
Specialistai mano, kad taip yra, nes vaikas tik tada pradeda suprasti pinigų vertę. Kai vaikai užsidirba pinigus, tuomet jie galvoja, kad pinigai yra jų ir juos leidžia atsakingiau, nei vaikai nuolatos gaunantys pinigų iš tėvų.
Psichologė V. Gabė sako, kad yra manančių kitaip - pinigai neturėtų būti motyvavimo priemonė. Tačiau yra nuomonių, kad vaikui galima mokėti už namų ūkio darbus, kuriems atlikti tėvai samdo žmones. Pavyzdžiui, jeigu namams tvarkyti yra samdoma valytoja, už namų tvarkymą būtų galima duoti pinigų ir juos sutvarkyti pasisiūliusiam vaikui.
Vis dėlto, R. Ežerskienė laikosi šiek tiek kitokios nuomonės. Pasak jos, kišenpinigiai yra gera praktinė priemonė padedanti jaunuoliams išmokti elgtis su pinigais, tačiau vaiko nereiktėtų skatinti užsidirbti.
„Mano pačios nuomone, vaikas savo pareigas namuose turėtų atlikti be jokio užmokesčio, tarkime, pasikloti lovą, susitvarkyti kambarį, išsiplauti lėkštę ir panašiai. Pareigingumo ir atsakingumo savybės neturėtų būti ugdomos siejant jas su piniginiu atlygiu“, – mano specialistė.
Vis dėlto, R. Ežerskienė teigia, kad piniginis motyvas galėtų ir turėtų būti taikomas išskirtiniais atvejais, kai jaunuolis turėtų atlikti sudėtingesnį darbą nei įprastai. Tokiu atveju net ir simbolinis atlygis prisideda prie vaiko savarankiškumo ir orumo ugdymo.
Duoti pinigų neužtenka
Bankininkė R. Ežerskienė pastebi, kad teisingo elgesio su pinigais pagrindus Lietuvoje iš esmės vaikams suteikia ne mokykla, bet tėvai. Vis dėlto, Lietuvos šeimose vis dar trūksta bendravimo su vaikais pinigų klausimu.
„Apie pinigus su vaikais dažnai apskritai nešnekame ir jų neįtraukiame į šeimos biudžeto planavimą, jeigu apskritai jį planuojame. Pradėjęs savarankišką gyvenimą toks jaunuolis finansinio raštingumo mokysis klaidų ir bandymų keliu“, – DELFI teigia specialistė.
Ji pateikia prieš du metus SEB banko atliktos apklausos duomenis, pagal kuriuos net 7 iš 10 Lietuvos jaunuolių, kurių amžius nuo 18 iki 25 metų nemato prasmės taupyti tol, kol jiems ima stigti pinigų.
Ši tendencija, deja, nesikeičia. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliekami nepilnamečių finansinio raštingumo tyrimai rodo, kad Lietuvos jaunuolių rezultatai kasmet vis prastesni. Tam įtakos gali turėti net elektroninės bankininkystės plėtra.
JAV mokslininkai nustatė, kad tėvai kišenpinigius duoda reguliariai arba tiesiog nustato automatinį pinigų pervedimą iš savo banko sąskaitos į vaiko, nes nenori su vaiku kalbėti apie pinigus. Tyrėjai manė, kad tai priklauso nuo tėvų finansinio raštingumo, nes patys neturėdami tinkamų pagrindų, jie bijo kažko mokyti vaikus.
Psichologė V. Gabė pastebi, kad su vaiku turėtų būti kalbama apie šeimos finansus. Jeigu, tarkim, dėl sunkios finansinės padėties sumažinami, arba išvis atimami vaiko kišenpinigiai, tėvai turėtų viską paaiškinti vaikui. Taip vaikas tik dar daugiau išmoks.
„Problemos nuo vaikų neturi būti slepiamos, vaikai turi gauti jų amžių atitinkančią informaciją apie situaciją šeimoje. Jei vaikas žino, kodėl jis negauna kišenpinigių, su juo apie tai kalbamasi, jam leidžiama išsakyti jausmus, vaikas gauna progą išmokti priimti situaciją, tokią, kokia ji yra“, – mano psichologė.
R. Ežerskienė mano, kad tėvai turėtų skatinti vaikus taupyti. Tai padaryti galima susitarus su vaiku prisidėti prie tam tikro pirkinio tiek, kiek pats vaikas sukaups per tam tikrą laiką. Taip jaunuolis turės didesnę motyvaciją gautas lėšas atsidėti, o ne išleisti čia ir dabar.
Specialistė taip pat pastebi, kad mokyklose finansiniam raštingumui galėtų būti skirta daugiau laiko.
„Turime suprasti, kad nepakanka išmokti skaičiuoti, dauginti ir dalinti tam, kad mokėtume valdyti savo finansus. Finansinis raštingumas yra daug platesnė sritis“, – DELFI teigia R. Ežerskienė.