Laisvosios rinkos institutas (LLRI) apskaičiavo, jog už vidutinį atlyginimą – 693 eurus į rankas – dirbantis žmogus per 2018 metus sumokės sumą, kurią pačiam susitaupyti būtų tiesiog neįmanoma. Taigi, jei esate tiek uždirbantis statistinis Lietuvos darbuotojas, metų gale būsite valstybei sumokėjęs 7 281 eurą. Kitaip tariant, po 5–6 metų „Volkswagen Passat“ kasmet arba po nesuremontuotą butą Panevėžyje kas porą trejetą metų.
Tokiam žmogui vien tik tam, kad sumokėtų mokesčius, reikėtų dirbti daugiau nei pusę metų – net iki liepos 11-osios. Tik tuomet jis pradėtų dirbti sau.
Uždirbantis 1000 eurų į rankas ir juos išleidžiantis žmogus mokesčiams sumokės daugiau kaip 11 120 eurų. Jam Laisvės nuo mokesčių diena išauš dar vėliau – liepos 16-ąją.
Jungtinėje Karalystėje šįmet tokia diena atėjo gegužės 19-ąją, čekams gegužės 22-ąją, bulgarams gegužės 13 dieną. Ispanai ją minės birželio pabaigoje.
Liūto dalis pensijoms
Iš LLRI sudaryto 2018 metų sumokėtų mokesčių kasos kvito matyti, kad 693 eurus uždirbančio žmogaus didžiausia sumokėtų mokesčių dalis – 2 518 eurų atiteks pensijoms.
„Pagal dabartinę sistemą Lietuvoje mokesčius pensijai mokantis žmogus nekaupia savo senatvei – tam tenka tik labai nedidelė dalis. Pensijoms sumokėta suma išskirstoma dabartiniams pensininkams, o būsimiesiems mokės būsimi dirbantieji. Kokią pensiją ateityje gaus dabartiniai mokesčių mokėtojai, priklausys nuo to, kiek šalyje bus dirbančių žmonių ir kiek pensininkų, kaip augs ekonomika ir darbo užmokestis“, – teigė LLRI ekspertė Ieva Valeškaitė.
Anot jos, tikėtina, kad pagal esamą sistemą dabartinių dirbančių žmonių pensija ateityje gali sudaryti mažiau nei 30 proc. jų atlyginimo.
„Visame pasaulyje ieškoma būdų, kaip pensijas padidinti, sustiprinti ryšį tarp įmokų ir išmokų bei paskatinti žmones, kad jie labiau patys apsirūpintų senatvei“, – sako ekspertė.
Sumoka už save ir kitą
Pagal per metus sumokamos sumos dydį antroje vietoje atsidūrė mokesčiai sveikatos apsaugai. Vidutinį atlyginimą gaunantis darbuotojas metų gale tam bus sumokėjęs 1 110 eurų.
„Eilės prie gydytojų labai didelės ir turime pabrėžti, kad Lietuvoje daugelio sveikatos draudimu pasirūpina valstybė. Tai reiškia, kad darbuotojai draudžia ne tik save, bet ir studentus, pensininkus, bedarbiusir kitas visuomenės grupes, kurias valstybė draudžia privalomuoju sveikatos draudimu. Tokių žmonių Lietuvoje yra 1,55 mln. ir tai sudaro 55 proc. visų gyventojų“, – teigia I. Valeškaitė.
Dvigubas atlyginimas
Daugeliu atvejų statistinis dirbantysis įsivaizduoja valstybei sumokantis tik tam tikrą dalį savo gaunamo atlyginimo. Ir tai yra visiška netiesa – darbdavys už darbuotoją valstybei sumoka nei daug, nei mažai – daugiau nei trečdalį jo atlyginimo.
Pavyzdžiui, 693 eurus į rankas gaunančio žmogaus priskaičiuotas atlyginimas „ant popieriaus“ būtų 884,67 euro. Iš jo „Sodrai“ (pensijų ir socialiniam draudimui, sveikatos draudimui) kas mėnesį išskaičiuojama 79,62 euro, pajamų mokesčiui – 112,05 euro. Darbuotojo mokesčiai tarsi tuo ir baigiasi. Tačiau dar 31 proc., o iš vidutinio atlyginimo tai būtų 275,84 euro, „Sodrai“ už darbuotoją sumoka pats darbdavys. Taigi žmogaus, į rankas gaunančio 693 eurus, sudėjus visus mokesčius, darbo vieta realiai kainuoja kone dvigubai daugiau – 1 160,51 euro.
„Sakoma, kad algos mažos, darbdaviai mažai moka. Bet žmonės labai dažnai nemato darbdavio „Sodrai“ sumokamos 30 proc. dalies, o trečdalis atlyginimo yra labai didelė suma. Nuo 2019 metų bus sujungtos darbuotojo ir darbdavio įmokos „Sodrai“ ir darbuotojas aiškiai matys, kokia jo darbo vietos kaina ir kiek iš jos išskaičiuojama mokesčiams“, – sako I. Valeškaitė.
Perki – grąžini valstybei
Tikrai ne visi suvokia ir tai, kiek sumoka mokesčių pirkdami prekes bei paslaugas.
Amerikoje prie prekių kainos papildomai nurodomas PVM. Lietuvoje PVM įtrauktas į kainą, tad retas pasidomi, kiek atėjęs į parduotuvę, kirpyklą ar kavinę sumoka vartojimo mokesčių.
Nors dažnai akcentuojama, kad Lietuvoje ir ES valstybėse taikomas panašus PVM tarifas, visgi tokia pozicija nėra visiškai teisinga.
Kodėl maistas svetur pigesnis
Atsakymas, kodėl Lenkijos pasienyje pardavėjos išmoko lietuviškai, slypi PVM.
Nors Lenkijoje standartinis PVM didesnis nei Lietuvoje ir siekia 23 proc., tačiau tarp apmokestintų lengvatiniu 5–8 proc. tarifu – nemažai būtiniausių, tarp jų ir maisto, prekių.
Kaip ir Lietuva, 21 proc. PVM taiko Olandija, tačiau ir ten maisto prekės, taip pat muziejų, teatro, sporto renginių bilietai apmokestinti 6 proc. tarifu. Suomijoje, kur PVM siekia net 24 proc., maistui, restoranų ir maisto tiekimo paslaugoms, net gyvūnų pašarui taikomas 14 proc. tarifas.
Lietuvos Vyriausybė, sudėsčiusi mokesčių reformos projektą, skaičiuoja, kad jai įvykdyti prireiks apie 600 mln. eurų – trečdalį šios sumos šįmet planuojama atsikovoti iš šešėlio.
LLRI ekspertų nuomone, augant mokesčių surinkimui, metas grįžti prie ekonominės krizės akivaizdoje duotų pažadų PVM sumažinti laikams pagerėjus.
„Kadaise buvo žadama, kad PVM didinamas laikinai, bet tas laikinumas tęsiasi jau dešimt metų“, – teigia I. Valeškaitė.
Efektyvumu abejoja
Skaičiuojama, kad vidutinį atlygį gaunantis žmogus per mėnesį visos rūšies mokesčiams išleidžia 606 eurus ir tai yra didesnė suma nei būstui, maistui ir drabužiams kartu sudėjus.
„Aišku, mokesčių mokėtojas iš tos sistemos ir pats gauna – naudojasi keliais, eina pas gydytojus, vaikai lanko nemokamus būrelius. Tačiau turėtų vykti diskusija, kam ir kaip panaudojamos per mokesčius valstybės surenkamos lėšos“, – mano I. Valeškaitė. LLRI balandį atlikta visuomenės apklausa, ar efektyviai išleidžiamos į valstybės biudžetą surenkamos lėšos, atskleidė, kad tik apie 51 proc. apklaustųjų mano, jog valdžia su pinigais tvarkosi efektyviai.
„Apklausos rezultatai rodo žmones manant, kad net pusė į biudžetą surenkamų mokesčių gali būti švaistoma. Tai liūdina. Iš tiesų niekas negali atsakyti, kaip tą efektyvumą tinkamai pamatuoti. Bet kai žmonės juo abejoja, labai sunku pinigus ištraukti iš šešėlio skatinant gyventojus mokėti mokesčius“, – sako I. Valeškaitė.