Užaugusi skurdžioje Kinijos kaimo vietovėje, kur jos šeima pragyvendavo už vos 0,44 JAV dolerio per dieną, Kristy Shen nuo pat mažumės išmoko priimti sprendimus, paremtus veikiau pragmatizmu nei troškimais, rašo „The Guardian“.
Kai dar būdama aštuonerių pirmą kartą užsuko į žaislų parduotuvę, jos tėvams persikėlus į Kanadą, ji vietoje jai siūlomo meškiuko pasirinko pigesnį žaislą ir pareikalavo iš tėvo, kad šis nusiųstų likusią sumą jų giminaičiams, likusiems Kinijoje. Sulaukusi paauglystės, ji nusprendė tapti kompiuterių sistemų inžiniere, atsisakydama savo svajonės būti rašytoja. O jau suaugus, visi šeimos nesutarimai su vyru Bryce‘u Leungu būdavo vienaip ar kitaip išsprendžiami, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų pateikdavo kone matematiniu tikslumu pagrįstus argumentus.
Bet kai 2012 metais B. Leungas jai pranešė, kad per trejus metus jų santaupos gali pasiekti milijoną Kanados dolerių ir kad jau savo ketvirtojo dešimtmečio pradžioje jie gali išeiti į pensiją, ji buvo įsitikinusi, kad jai pateikti faktai nėra teisingi. „Į tai sureagavau neigimu: „Ne. Taip negali būti, tavo paskaičiavimai neteisingi, čia kažkokia klaida, – pasakoja ji. – Aš netikėjau, kad tai yra apskritai įmanoma.“
Galiausiai, žinoma, nugalėjo logiškiausias argumentas. Po trejų metų K Shen, tuomet 31-ų metų, ir B. Leungas, tuomet 32-jų, pasitraukė į pensiją.
Jie priklauso tolydžio besiplečiančiam judėjimui „FIRE“ (Finansinė Nepriklausomybė Pirmalaikė Pensija), kuris skatina darbuotojus aktyviai taupyti tam, kad jie galėtų liautis dirbę dėl pinigų daug anksčiau, nei tai įprasta.
Pirmoji knyga buvo skirta vaikams, „Little Miss Evil“ („Mažoji panelė blogiukė“). Antroji knyga, memuarai-vadovas „Quit Like a Millionaire“ („Išeik kaip milijonierius“), knygynuose pasirodė šių metų vasarą ir joje finansinė nepriklausomybė aprašoma kaip kelias į laimę.
Nuo pat pradžių jųdviejų bičiuliai bei šeimų nariai skeptiškai vertino jų sumanymą, baiminosi, kad po metų jie grįš be skatiko kišenėje. Tačiau kelionės jiems kainavo mažiau nei metinės išlaidos gyvenant namuose, Toronte, o jų investicinis portfelis nuo tada, kai atsisakė ankstesnio gyvenimo, gerokai išaugo, todėl dabar jie turi daugiau pinigų nei tada, kai pasirinko šį kelią. Pasak K. Shen, tai, ką jie daro, kai kuriems žmonėms atrodo „neteisėtu“ dalyku, metančiu iššūkį status quo: „Aplinkiniams iš tiesų ima kilti abejonių dėl jų pačių gyvenimo, o tai jiems nepatinka, nes gąsdina.“
Jų kelionė į „Fire“ prasidėjo gana tradiciškai – jie taupė lėšas banko indėlių sąskaitoje, norėdami įsigyti namą. Bet kuo daugiau jie taupė, tuo labiau kilo namų kainos ir stiprėjo jų abejonės. Apie 2012 metus, po septynerių taupymo metų, jie surinko 500 000 Kanados dolerių, bet B. Leungas ėmė ieškoti kitų sprendimų. Susipažinęs su pirmaisiais „Fire“ tinklaraštininkais, jis suprato, jog, remiantis jų veiklos principais ir jų dabartine padėtimi, yra du galimi scenarijai: jie gali arba būti įsiskolinę artimiausius 25 metus, arba maždaug po trejų metų išeiti į pensiją.
Naudodami adaptuotą „4 proc. taisyklės“ versiją – principą, pasiskolintą iš tradicnio pasitraukimo į pensiją pasaulio, – jiedu paskaičiavo savo pagridines pragyvenimo išlaidas, 40 000 Kanados dolerių, ir, padauginę šią sumą iš 25, gavo 1 mln. Kanados dolerių, sumą, kurios jiems prireiktų, kad galėtų išeiti į pensiją. Iš viso per devynerius metus jie sugebėjo sutaupyti apie keturis penktadalius šios sumos, ir dar 200 000 Kanados dolerių iš nedidelės rizikos investicijų.
Bet negalima sakyti, kad taupydami jie save labai ribojo, – jie ir toliau leido pinigus atostogoms, neatsisakydavo ir vienokios ar kitokios pramogos ar linksmybių. Daugiausia taupydavo trijose pagrindinėse sferose, tokiose kaip transportas, būstas ir maistas. Jie vengdavo lankytis restoranuose, naudodavosi tik viešojo miesto transporto bei automobilių dalijimosi paslaugomis, ir gyveno toliau nuo miesto centro, kur nuoma pigesnė. Sekant išlaidų dinamiką, jiems pavyko nustatyti sritis, kur galima būtų sumažinti išlaidas – įskaitant ir įprotį skanauti alkoholinius gėrimus. „Iš pat pradžių vienu metu jis vien alui išleisdavo 400 JAV doelrių , – juokėsi K. Shen. – Ir aš panašiai.“
Dabar, kai jau pensijoje, jie mano, kad jų santaupos, investuotos į biržoje kotiruojamus fondus (Exchange-traded funds, ETF), leis jiems pasiplanuoti artimiausią ateitį. Nelaimių atveju, kaip, tarkim, 1929 metų griūties atveju, jie turi tris atsarginius planus.
Ankstyvoje vaikystėje Taipinge, kaimelyje, įsikūrusiame Sičuano provincijoje, K. Shen sako anksti įsisavinusi „nepritekliaus požiūrį“. „Jeigu kada prieisi skurdo ribą, vyriausybė tau neišties pagalbos rankos, tau nebus pasiūlytas joks gelbėjimosi ratas. Todėl tėvai man įkalė į galvą, kad pinigai yra svarbiausias dalykas pasaulyje.“ Studentavimo metais jos tėvui, kuris iki jos gimimo dešimt metų kalėjo vadinamojoje darbo stovykloje, pavyko apsilankyti Kanadoje. K. Shen ir jos motina po dvejų metų išvyko jam įkandin.
Jos tėvai, nors uždirbo gana mažai – tėvas buvo studentas, o motina dirbo indų plovėja, – dalį uždirbtų pinigų siuntė į Kiniją likusiai šeimai paremti. Ankstyvoji K. Shen patirtis Kinijoje suformavo jos supratimą į skurdą, sako ji. „Faktiškai, jeigu turi keturias namo sienas, turi tėvus ir turi maisto, esi turtingas.“
Nebūti veikiamam pinigų yra privilegija, sako ji. „Tas, kas sako „ak, tai tik pinigai“, „pinigai ateina ir išeina“, rodo, jog niekada nesi buvęs neturtingas“. Jeigu ne vaikystės patirtis, K. Shen mano, jog dabar vargu ar būtų anksti pasitraukusi į pensiją. „Aš būčiau tiesiog sumaniusi veikti ką nors, kas man patinka... Nebūčiau sugalvojusi tokio plano: atsidėk sunkiam darbui dabar, o pelną žerkis vėliau.“
Nuo tada, kai pasitraukė pensiją, ji jaučiasi daug laimingesnė – vienu metu darbe ji jautėsi tokia nelaminga, jog teko nuolat vartoti vaistus nuo nerimo bei depresijos. Ir dabar ji nori parodyti kitiems, kaip nuo to gelbėtis. Judėjimą „Fire“ ji vadina gydymo priemone: „Čia panašu į situaciją, kai tu matai, kad žmogus serga, supranti, kokia tai būsena ir bandai pasiūlyti jam vaistą, kuris padėtų jaustis geriau.“
Tuo tarpu B. Leungas pripažįsta, kad gydytojas neseniai jam nustatęs „įkyrios laimės“ diagnozę. Jis tiek įsitikinęs „Fire“ jėga, jog mano, kad šis judėjimas gali turėti net politinių padarinių. „Donaldo Trumpo atėjimą į valdžią sukėlė ekonominė baimė. „Brexit“ taip pat pakurstė ekonominė baimė... Jeigu visi būtų finansiškai nepriklausomi, D. Trumpas nebūtų išrinktas.“
Bet ar jie grįš prie savo ankstesnių darbų? K. Shen sukikeno: „Nemanau, kad dar būčiau naudinga kaip darbuotoja.“ Ji sako tapusi pernelyg plačių pažiūrų, kad klusniai laikytųsi nurodymų. „Kai sykį iškrenti iš matricos, nebegali į ją grįžti“, – surimtėjusi sako mergina. – Tu jau pernelyg daug matei.“