Loterijų bendrovės „Olifėja“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Donatas Kazlauskas teigė, kad prieš pranešant džiugią žinią, laimėtojo paprašyta prisėsti – nes naujiena gali išties šokiruoti.
„Iš tikrųjų labai malonu, kad mūsų laimėtojas ilgai nelaukė ir atsiliepė, jis pats pirmiausia pasiskambino į mūsų atstovybę ir pranešė, kad turi laimingąjį bilietą, tik nežino, ką laimėjo“, – laidoje kalbėjo D. Kazlauskas.
„Mūsų atstovė, pamačiusi, ką jis laimėjo, liepė jam susirasti kėdę ir atsisėsti, kad žmogui nebūtų didelio šoko. Tada jis taip ir padarė ir dar ilgą laiką nebuvo patikėjęs, kad taip įvyko. Pakartojo dar kartą savo bilieto numerį, tada jau tikrai įsitikino, kad jį aplankė sėkmė“, – kalbėjo jis.
Psichologas: tai – pratybos mums visiems
Psichologas G. Navaitis mano, kad šiuo atveju prizas pakeis ir paties laimėtojo, jo šeimos ir galbūt dalies artimųjų gyvenimą. Specialistas kartu siūlo atskirti didelį ir labai didelį prizą. Pirmasis paprastai skiriamas gyvenimo komforto pagerinimui. Antrasis – jau kita kalba.
„Lengvai galite įsivaizduoti: labai prašmatnus namas – pora milijonų, gal daugiau, gal dar baseiną šalia jo. Automobilį, dar ką nors. (...) Nelabai įsivaizduoju, kaip pavyktų išleisti pusę to prizo komforto pagerinimui. Tai vis tiek kitą pusę, kokius 15-20 mln. reikės skirti kam nors prasmingam“, – svarsto G. Navaitis.
Pasak jo, gerai tai, kad loterijų organizatoriai randa finansų konsultantus padėti laimėtojams.
„Reikia galvoti, kur juos (pinigus) investuoti, kur juos nukreipti: ar tai labdara, verslas, dar kas nors, tai čia po kiek laiko laimėtojui tikrai teks galvą pasukti. Bet čia manyčiau, kad mums visiems yra tam tikros pratybos, kurie žiūri mūsų laidą, gali pagalvoti: o ką jis darytų turėdamas tiek pinigų, ką jis keistų savo gyvenime arba ką norėtų pakeisti Lietuvoje“, – kalbėjo psichologas.
Tyrimai sako, kad laimėti yra gerai
G. Navaičio teigimu, viešojoje erdvėje esama ir mitų apie liūdną laimėtojų likimą.
„Tai vienas iš, mano požiūriu, įdomesnių mokslinių mitų. 1972 metais Amerikoje atliktas tyrimas, kuriame buvo gretinama 22 loterijų laimėtojai ir 28 žmonės, smarkiai nukentėję autoavarijose, praradę galūnes.
Kaip paaiškėjo, bendras šių abiejų grupių laimingumo lygis ne taip jau smarkiai skyrėsi, nes tie, kurie nukentėjo, jie sumažino savo lūkesčius, o tie kurie buvo laimėję, jie kaip ir priprato prie prašmatnesnio gyvenimo. Bet visus tuos niuansus žiniasklaida labai dažnai supaprastina ir matydama tyrimą „laimėtojai ir nukentėję, žlugę žmonės“ – padarė kažkokią bendrą išvadą“, – kalbėjo psichologas.
Anot jo, vėliau atlikta daugybė tyrimų įvairiausiose šalyse ir bendras atsakymas aiškus: laimėti yra svarbu ir gerai.
Psichologo teigimu, dėl dešimtis milijonų siekiančio prizo gali pasikeisti ir žmogaus profesinis gyvenimas.
„Paprastai darbo nekeičia, kurių darbas yra įdomus, kūrybinis (...) Nekeičia žurnalistai, mokslininkai, teisininkai. O tie, kurie dirba mažiau kūrybišką, fizinį darbą, pavyzdžiui, sandėlio krovėjas, jis paprastai darbą pakeičia. Ir tie, kurie dirba kūrybinį darbą, jie dažnai sumažina darbo apimtis, tai matyti pagal socialinio draudimo išmokas“, – aiškino specialistas.
„Kas dar smagu pasakyti, kad tie pokyčiai paprastai paveikia ne tik laimėtoją, bet ir šeimą. Tiek ir darbo srityje, tiek ir kitose srityse. Tai manyčiau, kad laimėtojas turėtų – ir pats žodis tai reiškia – būti laimingas, o kodėl jam būti kitokiam?“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie pinigų skyrimą labdarai ar kitų gerovei apskritai, psichologas užsiminė apie investicijas į vaikų mokslą, pagalbą artimųjų gydymui. Tarp variantų yra ir labdaros organizacijų rėmimas.
Tad apibendrinant, vienas iš iššūkių, kurie kyla didelių prizų laimėtojams, tai pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią, „ko išvis siekti iš gyvenimo, į ką investuoti“, sakė G. Navaitis.
Mokesčių laimėtojas nemokės
D. Kazlauskas teigia, kad šiuo atveju paisoma laimėtojo teisės į anonimiškumą ir jis atskleidžia tiek informacijos, kiek nori pats. Mokesčių nuo prizo mokėti nereikės.
„Loterijų apyvarta yra apmokestinama bendrai ir pagal Europos šalių taikomą praktiką mokesčiai loterijų laimėjimams netaikomi“, – aiškino D. Kazlauskas.
Anot jo, laimėjimas į žaidėjo sąskaitą pervedamas maždaug per savaitę.
„Jis gali atsidaryti kelias sąskaitas savo patogumui ar keliuose bankuose, kaip paprastai daroma, bet tas truputį užtrunka, ir mes jam pinigus pervedame per savaitę laiko, ir priklausomai nuo sumos į jo sąskaitą“, – sakė „Olifėjos“ atstovas.
Į šį žaidimo tiražą buvo parduota milijonai bilietų.
„Šiame žaidime dalyvauja 18 šalių žaidėjai, į šį tiražą buvo parduoti 27 milijonai bilietų. Tačiau jau kelintą tiražą šitas didysis prizas kaupiasi ir jisai buvo laimėtas jau tiktai po trečio ar ketvirto karto“, – sakė D. Kazlauskas.
Vilnietis laimėtojas pagrindinį „Eurojackpot“ prizą – 48 milijonus eurų – pasidalijo su žaidėju iš Vokietijos. Tai didžiausias laimėjimas loterijos istorijoje ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse.