Kada, jeigu ne vasarą: paaiškino, kaip reikia atsijungti nuo centrinio šildymo

Atėjus šiltajam metų laikui vis daugiau butų ir kitų patalpų savininkų kreipiasi ieškodami patarimų, kaip būtų galima teisėtai atjungti savo buto ar patalpų šildymą nuo bendros pastato šildymo sistemos. Matydami nemažą susidomėjimą ir informacijos poreikį detaliai išanalizavome šildymo būdo keitimą reglamentuojančius teisės aktus ir formuojamą teismų praktiką bei pateikiame praktinio pobūdžio patarimus, kokių žingsnių imtis, siekiant teisėtu būdu įgyvendinti buto ar kitos patalpos atjungimą nuo bendros namo šildymo sistemos, rašoma advokatų kontoros Alšauskas ir Kripas pranešime.

Pirmiausia, prieš pradedant imtis bet kokių atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos faktinio įgyvendinimo veiksmų, svarbu suvokti, kad tik teisėtai atsijungusiam vartotojui išnyksta pareiga atsiskaityti šilumos tiekėjui už butui ar patalpoms priskiriamą šilumos energiją.

Kada išnyksta prievolė mokėti už centrinį šildymą?

Nagrinėjamu klausimu yra suformuota pakankamai gausi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei vienareikšmiškai išaiškinta, kad butų savininkai turi teisę atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau, įgyvendindami šią teisę, jie turi laikytis teisės aktuose nustatytos atjungimo tvarkos ir nepadaryti žalos kitų namo butų gyventojams. Priešingu atveju buto savininkas, neteisėtai atjungęs savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitinis vartotojas. Pastarasis sakinys reiškia, kad buto ar kitų patalpų savininkas, faktiškai atjungęs savo patalpose šildymo prietaisus ir nevartojantis centralizuotai tiekiamos šilumos vis tiek turi pareigą apmokėti už jo patalpoms priskiriamą centralizuotai tiekiamos šilumos kiekį, nepaisant to, kokiu būdu yra šildomos jo patalpos.

Nuo prievolės apmokėti visą jo patalpoms tenkantį centralizuotai tiekiamos šilumos kiekį toks asmuo gali būti atleistas tik įgyvendinęs visus įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus ir įteisinęs šildymo būdo keitimo faktą. Paprastais žodžiais aiškinant teismų formuojamą praktiką – centralizuotai tiekiamos šilumos apmokestinimui svarbus yra ne faktinis, o teisinis atsijungimas nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, t. y. teisė nebemokėti už patalpoms priskiriamą šilumos kiekį atsiranda tik teisėtai atsijungusiems vartotojams.

Aptariamu klausimu džiugi žinia yra tai, kad Lietuva iki 2017 m. kovo mėnesio į nacionalinę teisę privalėjo perkelti Europos sąjungos Energetikos direktyvų nuostatas. Trumpai aptariant ES Energetikos srities teisinį reguliavimą, jame yra numatyta pareiga vartotojus aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti apie jų teises, tame tarpe ir teisę atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo. Siekiant įgyvendinti šį ES reikalavimą Seimas iš esmės peržiūrėjo Šilumos ūkio įstatymą ir jį įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus, dėl ko pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos istoriją buvo parengta pakankamai aiški šilumos vartojimo įrenginių atjungimo nuo bendros šilumos tiekimo sistemos tvarka.

Kaip teisėtai atsijungti nuo centrinio šildymo? Keliami reikalavimai:

Pateikiame šiuo metu keliamus reikalavimus, siekiant butą ar negyvenamąsias patalpas atjungti nuo bendros pastato šildymo sistemos:

Pirmiausia, svarbu pažymėti, kad pagal jau kurį laiką galiojančią tvarką, buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistema keičiama/pertvarkoma Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimų laikymasis turėtų būti pakankamas sprendžiant dėl atsijungimo veiksmų teisėtumo.

Kitas svarbus momentas yra tai, kad visi pastate esantys šilumos įrenginiai, tame tarpe ir individualiuose butuose esantys šilumos prietaisai (kaip pvz. radiatoriai, gyvatukai, šilumos stovai ar pan.) yra priskiriami bendrajai pastato inžinerinei sistemai. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Taigi norint pertvarkyti pastato inžinerinę sistemą (keisti individualaus buto ar patalpos šildymo būdą) reikalingas daugumos (50 proc. + 1) namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas.

Siekiant atlikti visus būtinus šildymo sistemos pertvarkymo (atsijungimo) veiksmus iš varotojo reikalaujama laikytis Statybos įstatymą įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų reikalavimų. Statybos techniniuose reglamentuose (tiksliau STR 1.05.01:2017, STR 1.07.01:2010) nustatyta, kad statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas ir šalinimas priskiriamas statinio paprastajam remontui. Ketinat atlikti paprastąjį statinio remontą, pagal nustatytus reikalavimus turi būti rengiamas ketinamo atlikti parastojo remonto aprašas ar projektas. Daugeliu atveju atliekant kitus paprastojo remonto darbus, jų vykdytojas aprašą (projektinius sprendinius) gali pasirengti pats, tačiau aptariamoje situacijoje, šildymo sistemos pertvarkymo paprastojo remonto aprašą gali parengti tik atitinkamą kvalifikaciją ir atestaciją turintis specialistas. Parengtas aprašas ir jo sprendiniai turi būti suderinti su Valstybine energetikos inspekcija.

Taip pat pertvarkant pastato šildymo sistemą (dalį patalpų atjungiant nuo bendro naudojimo inžinerinių tinklų) privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą – savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui. Šioje vietoje, atkreipiame dėmesį, kad sprendžiant dėl pritarimo aprašo sprendiniams, savivaldybės institucija gali reikalauti papildomai pateikti ir kitą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą, kt.) tieksiančio asmens išduotą pažymą apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį atjungiamam objektui šildyti.

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta, kad įvykdęs aptartus reikalavimus, šilumos įrenginių atjungimo iniciatorius ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki atjungimo darbų pabaigos ir faktinio atjungimo dienos privalo raštu pranešti šilumos tiekėjui apie numatomą atjungimą (šilumos pirkimo-pardavimo arba šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimą).

Tinkamai įforminkite atliktą šildymo būdo pakeitimą

Daugiabučio namo atskirų butų (buto) ar kitų patalpų šildymo įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos darbai užbaigiami surašius deklaraciją (aktą) apie statybos užbaigimą. Deklaracijos kopija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos surašymo turi būti pateikta atsakingam už šilumos ūkį asmeniui ar prižiūrėtojui ir šilumos tiekėjui. Ši deklaracija (aktas) ir patikslinta kadastro duomenų byla taip pat yra nekilnojamo turto registro duomenų pakeitimo pagrindas. Teisėto atsijungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo momentu laikytinas šio fakto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, be kita ko, pažymima, kad šildymo būdo keitimas negali trukdyti tiekti kokybišką šilumos energiją kitiems šilumos vartotojams. Jeigu dėl šilumos įrenginių atjungimo gali būti pažeistos kitų savininkų teisės ir teisėti interesai, šie pažeidimai turi būti pašalinti atsijungimo iniciatoriaus lėšomis. Atjungimo iniciatorius taip pat turi atlyginti ir dėl šildymo būdo keitimo atsiradusias pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros dokumentų ir šilumos paskirstymo metodo pakeitimo išlaidas, jeigu tokios būtų paskaičiuotos.

Prievolės išlieka

Svarbu atkreipti dėmesį, kad visas aukščiau aptartas sąlygas įvykdžiusiam ir teisėtai nuo centralizuoto tiekimo šilumos įrenginių atsijungusiam vartotojui vis tiek išlieka pareiga vykdyti prievoles šilumos sistemų prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros. Atsijungusiam vartotojui taip pat nustatyta pareiga pakeisti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo pastato bendrosioms reikmėms bei kiekvieną mėnesį šilumos tiekėjui apmokėti jam tenkančią centralizuotai tiekiamos šilumos dalį priskiriamą bendrojo naudojimo patalpų šildymui.

Detaliai išanalizavus visus keliamus reikalavimus, siekiant įgyvendinti atsijungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos, neabejotinai kyla klausimų dėl dalies šių reikalavimų būtinumo ir pagrįstumo. Tačiau, kaip ten bebūtų, tikrai galima teigti, kad šiuo metu galiojanti tvarka yra pakankamai aiški ir nedviprasmiška, todėl asmenims, pageidaujantiems savo butą ar patalpas atjungti nuo bendros pastato šildymo sistemos yra suteikti visi įrankiai tai atlikti tesėtu būdu.