„Čebureką mėgstu. Jis kažkada kainavo 89 centus, dabar 1,15 euro, jei neklystu. Būtent čebureko prisimenu“, – sakė parduotuvėje sutiktas vyras.
„Miežių kruopos – kaina buvo 29 centai, dabar 75 centai. Tai tokia situacija“, – sakė kitas.
„Sūris „Peliukas“ pavyzdžiui, buvo 2,99 euro, dabar 4,99 euro. Tikrai labai šoktelėjo kainos“, – sakė moteris.
Statistikos departamento duomenimis, šiemet gegužę palyginti su balandžiu, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 3 proc. Bet žmonių patirtis sako, ką kita.
„30 proc. mažiausiai, o yra ir tokių, kurios per pusę pabrango“, – sakė vyras.
Labiausiai pabrango šviežių vaisių ir daržovių kainos. Kaip antai melionų, morkų ir burokėlių. Reikšmingai brangsta ir dažno bei ilgo vartojimo maisto produktai: makaronai, mėsos konservai, kiaušiniai, paukštiena, rūkytos dešros.
Bet vartojimo žmonės dar nestabdo ir perka tiek pat, kiek anksčiau.
„Stipri paklausa ir dar sutaupytos lėšos yra kaip rezervas, kurį žmonės gali būti linkę naudoti manydami, kad gal dabartinis sunkmetis yra laikinas“, – sakė Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.
Tačiau naujausia statistika negailestinga. Ji rodo, kad sunkmetis ne tolsta, o tik gilėja. Statistikos departamento duomenimis, išankstinė metinė infliacija birželį perkopė 20 proc. Tai reiškia, kad žmonių pinigai mažiau verti ir prekių parduotuvėje už tą pačią sumą jie gali įpirkti penktadaliu mažiau.
„Infliacija yra pasiekusi nemaloniai aukštą, iš esmės nepriimtiną lygį. Deja, kainų augimo tempas dar kyla į viršų“, – sakė A. Dabušinskas.
Tokio kainų šuolio birželiui neprognozavo nei vienas ekonomistas, bet paaiškinimą tam, kas vyksta turi.
„Dujų, elektros, degalų kainos plius maisto kainos, kurios yra šiek tiek antisezoninės. Paprastai šio vasaros sezono metu daržovių kainos pinga, tačiau šiuo atveju tai nepasiteisino“, – sakė ekonomistas Marius Dubnikovas.
Infliacijai perkopus 20 proc. riba M. Dubnikovas sako, kad perlaužta svarbi psichologinė riba. Dabar žmonės gali pradėti elgtis kitaip.
„Atostogų sezono metu vartojimas nestos, bet pasibaigus sezonui žmonės įvertins savo pinigines, kiek jos buvo ištaškytos ir gali būti, kad rudens mėnesiais pradės taupyti savo išlaidas“, – sakė jis.
Bet pokyčiai jau vyksta. Bankininkai pastebi, kad per pandemiją sukaupti rekordiniai gyventojų indėliai jau pradėjo tirpti. Vienintelis bankas išdrįso atskleisti, kad nuo metų pradžios namų ūkių indėliai sumažėjo 180 mln. eurų.
„Augimo tempas yra sumažėjęs, gali būti, kad nominaliai net šiek tiek ėmė mažėti“, – sakė A. Dabušinskas.
Lietuvių skolose irgi neramūs ženklai. Nuo pernai gruodžio iki šių metų birželio skolos išaugo kone 12 mln. eurų. Daugiausiai skolingi bankams ir kredito unijoms.
„Ar jaučiasi skirtumai elgesyje – taip, šiek tiek. Pasirenkama, kam mokėti, kam nemokėti, ką pirkti ir ko nepirkti“, – sakė „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas.
Įsisiautėjus infliacijai Lietuvos bankas siūlo kitąmet minimalią mėnesinę algą didinti kone 140 eurų, iki beveik 868 eurų „popieriuje“. Bet socialinės apsaugos ir darbo ministrė apsispręsti ketina tik rudenį.
„Rudenį būtų geriausias metas priimti galutinį sprendimą. Tam, kad matytume galutines tendencijas, kaip atrodo infliacija“, – sakė Monika Navickienė.
Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, infliacija liepa tikėtina bus dar didesnė, tad kainos galėtų aprimti tik metų pabaigoje.
„Augimo stabilizavimąsi arba lėtėjimą, ne tokius aukštus skaičius kaip 20 proc. matysime antroje metų pusėje“, – sakė A. Dabušinskas.
Tokio kainų kilimo lietuviai neregėjo nuo 1996 metų. Tada Lietuvą krėtė keliasdešimties procentų kainų kilimas.
Čia galite pažiūrėti LNK video: