„Kol žmonės yra santuokoje, prievolė mokėti būsto paskolą jiems yra solidari, tai reiškia, kad bankas gali reikalauti visos paskolos arba jos dalies tiek iš vieno, tiek iš abiejų sutuoktinių. Net ir nutraukus santuoką, turtas gali būti padalijamas įvairiai: atitekti vienam sutuoktiniui, padalintas, bet paskola lieka abiems solidari“, - komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ advokatas Egidijus Langys.
Pasak jo, teisiškai, kai už būsto paskolą moka vienas sutuoktinis, vertinama, kad už būsto paskolą moka abu, nes kitas, pavyzdžiui, gali pirkti maisto produktus, mokėti už komunalinius paslaugas ir t.t.
„Išsiskyrus atsiranda esminis skirtumas: kai skola lieka solidari, o moka tik vienas, tuomet tas, kuris moka, iš buvusio sutuoktinio gali prisiteisti jo nemokamą paskolos dalį. Jeigu žmonės yra santuokoje, bet kartu negyvena ir vienas iš sutuoktinių už būsto paskolą nemoka, nėra būdų jį ar ją priversti mokėti. Niekas nežino, kad jie gyvena atskirai, o bankui svarbiausia, kad įmokos būtų laiku. Net pasidalinus turtą santuokoje, prievolė mokėti vis tiek lieka bendra“, - atkreipia dėmesį advokatas.
„Norint ramiai gyventi, reikėtų sudaryti sutartį. Santuokos sudarymo metu žmonėms tai sudėtinga pasakyti, nes jiems kiti reikalai galvoje, bet sutartis galima pasirašyti ir jau esant santuokoje, pavyzdžiui, kad ir įsipareigojimai, ir turtas priklausys vienam iš sutuoktinių. Tokiu atveju, jei santuoka nutraukiama, klausimų nekyla“, - pataria E. Langys.
Kokie galimi dalybos būdai?
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė paaiškina, jog paprastai yra keli būdai pasidalinti būsto paskolas. Pasak jos, paprasčiausia būtų iš anksto sudaryti sutartį, tačiau tai – retenybė, nes tokių sutarčių yra kiek daugiau nei 6 tūkst., kai kasmet sudaroma apie 20 tūkst. santuokų.
Pirmoji galimybė – bendrai įgytą būstą parduoti, paskolą grąžinti ir pelningo pardavimo atveju, likusius pinigus pasidalinti.
„Tai optimistinis scenarijus. Pesimistinis - už pardavimą gautos sumos dėl kainų ir vertės rinkoje svyravimų nepakanka visai paskolai padengti. Likusi skolos dalis grąžinama abiejų sutuoktinių nebent su kreditoriumi sutariama kitaip“, - komentuoja O. Bložienė.
Antrasis būdas - nuosavybę ir būsto paskolą perduoti vienam iš sutuoktinių susitarus su banku.
„Kitas sutuoktinis dovanoja iki turto dalybų padengtos paskolos dalį arba prašo piniginės kompensacijos. Jeigu banko sprendimu vieno sutuoktinio pajamų nepakanka prisiimti paskolos likutį, į paskolą gali būti įtraukiami tėvai ar kiti asmenys, turintys nuosavo turto, gaunantys pakankamas pajamas ir sutinkantys prisiimti šį įsipareigojimą“, - sako ji.
Dar vienas galima sprendimas: turto savininkais lieka abu jau buvę sutuoktiniai, kurie turi kartu grąžinti paskolą. Jie turėtų susitarti, kaip ir kokiomis dalimis toliau mokės paskolą.
Galimas ir ketvirtas sprendimas - būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai.
„Dažniausiai pasitaiko, kai būstas lieka tam sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir sutuoktinio, kuriam lieka būstas pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti“, - komentuoja O. Bložienė.
Finansų ekspertė atkreipia dėmesį, kad skyrybų atveju pusiau dalijama ne tik būsto paskola, bet ir santuokos metu išplėtotas verslas, sukauptos lėšos, pavyzdžiui, investiciniame gyvybės draudime. Nors turtas, įgytas iki santuokos, yra asmeninė nuosavybė, jei jis buvo įgyjamas su paskola arba iš esmės pagerinant jau santuokos metais, tuomet kitas sutuoktinis gali pretenduoti ir į jį.
„Svarbu žinoti, jog dalinamas tik tas turtas, kurio egzistavimas yra deklaruotas, įrodytas. Jei sutuoktinis turtą, pavyzdžiui, dalį santaupų, nuslėpė ar perleido tretiesiems asmenims, kitas sutuoktinis į jį galės pretenduoti tik įrodęs šių faktų buvimą. Tad apdairumas, pasidarant finansinių, nuosavybės dokumentų, sukauptų santaupų ir bendrų sąskaitų išrašų kopijas prieš pradedant skyrybų procesą, tikrai nepakenks. Ypač jei turima pagrindo abejoti sutuoktinio sąžiningumu“, - primena O. Bložienė.
Santuokos metu gali įgyti ir tik asmeninio turto
Advokatas E. Langys atkreipia dėmesį, kad esant santuokoje, vienas iš sutuoktinių turtą gali įgyti ir asmenine teise.
„Gali būti taip, kad sutuoktinis turtą įgija asmenine nuosavybe. Pavyzdžiui, asmuo gavo palikimą ar turėjo iki santuokos įgytą turtą, jį pardavė ir už gautas lėšas įsigijo naują būstą jau santuokoje. Bet būtina pas notarą išreikšti valią, kad naujas turtas įsigyjamas asmeninės nuosavybės teise. Jeigu valia nebus išreikšta, tai bus bendra jungtinė nuosavybė, įgyta santuokoje“, - atkreipia dėmesį E. Langys.
Jis primena, kad paskolos, kurios paimtos prieš santuoką, taip pat yra asmeninė prievolė ir tai, kas yra sumokėta iki santuokos, yra asmeninė nuosavybė.
„Toliau, kas mokama santuokoje, yra mokama iš bendrų pajamų ir sutuoktinis skyrybų atveju gali pretenduoti į dalį kompensacijos, bet ne į dalį turto, nebent turtas buvo iš esmės pagerintas. Būsto kredito mokėjimas nėra turto pagerinimas. Pajamų skirtumai santuokoje yra nesvarbūs: vienas gali labai daug uždirbti, kitas - visiškai nedirbti, bet pajamos bus vertinamos kaip bendros“, - dėsto advokatas.