Vienas iš būdų sutaupyti – atidžiau stebėti, kiek išleidžiame maisto prekėms. Tiesa, paplitę patarimai apsipirkti retai ir dideliais kiekiais, pasak specialistų, tinka ne visada.
Taupyti išmokė krizė
Pasak finansų ekspertų, Lietuvoje, palyginus su 2008 m., žmonės pirkdami maisto produktus jau išmoko elgtis racionaliai. Tai privertė padaryti ekonominė krizė. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį apyvarta maisto produktais, gėrimais ir tabaku mažmeninėje prekyboje nesiekė 2008 m. pabaigos lygio, tačiau lyginant su pirmaisiais metų ketvirčiais - išaugo.
Į parduotuvę – kartą per savaitę
Nors populiaru manyti, kad mažiau išleidžiama į parduotuvę einant retai ar įsigyjant dideles pakuotes, šie patarimai tinka ne visiems – jais dažniausiai turėtų naudotis tie, kurie gyvena su šeima.
J. Varanauskienė juokavo, kad žmogui, kuris gyvena vienas, apskritai virtuvės nereikia. „Jeigu žmogus pradeda gyventi vienas, jis pirks ir šaldytuvą, ir viryklę ir indaplovę, tai jau reikėtų įskaičiuoti į maisto kainą. Žmogus, kuris gyvena vienas, ko gero, pirkdamas maistą dideliais kiekiais ir daug, nelabai gali ką sutaupyti, nebent turi galingus šaldiklius ir nusipirkęs didelį kiekį, jį laikys ilgą laiką“, - teigia ji.
Tiesa, specialistė siūlo atsižvelgti ir į savo poreikius – ar iš tiesų didelė pakuotė produkto tąkart reikalinga. „Yra įrodyta, kad perkant didelėmis pakuotėmis, žmogus įsideda į lėkštę ar suvalgo 20 – 30 proc. daugiau produkto negu iš mažos. Pavyzdžiui, tuo atveju, kai žmogus nusiperka jogurto indelį - visą ir suvalgo, nesvarbu mažą ar didelį įsigijo “, - sakė ji.
V. Kurpienės teigimu, geriausia taupyti tiesiog pradedat maitintis sveikiau. „Mano klientai sutaupo nuo dešimties iki net penkiasdešimties procentų prieš tai buvusio biudžeto. Jie atsisako daugybės produktų, kurie nėra būtini mūsų mitybai, - sakė ji. - Naudojamos daržovės, vaisiai, kruopos, ankštiniai (pupelės, avinžirniai), viso grūdo dalių miltiniai, žuvis. Sumažinamas mėsos ir pieno produktų, saldumynų kiekis racione“.
Pusgaminiai – taupantiems vienišiams?
Pasak J. Varanauskienės, norint sutaupyti, ne visuomet verta atsisakyti pusgaminių: „Gaminti maistą yra pigiau negu pirkti pusgaminius, tačiau taip yra ne visada. Pusgaminių paklausa didėja – juos perka dirbantys žmonės, gyvenantys miestuose, gyvenantys po vieną. Ekonomiškai labiau apsimoka tai daryti. Tuo labiau, jeigu žmogus nori valgyti įvairesnį maistą, tai sunkiau padaryti įsigijus penkis kilogramus kruopų“.
Didelės šeimos sutaupo, jei gaminasi pačios, rinkdamiesi didesnes pakuotes ir prekybos centre lankydamiesi rečiau. J. Varanauskienė sakė, jog jai tekę girdėti ir apie tokius pirkėjus, kurie taupo bendradarbiaudami su kitais vartotojais. „Teko skaityti internete, kai kelios šeimos turi savaitės meniu ir kiekviena šeima gamina didelį kiekį patiekalo, tuomet jį sušaldo į porcijas ir, kadangi, kiekviena šeima pasidalina, jos mainosi ir savaitei turi skirtingo maisto“, - pastebėjo ji.
Visgi V. Kurpienė norintiems ne tik sutaupyti, bet ir sveikai maitintis, pusgaminių pirkti nepataria. „Daroma didelė klaida manant, kad jei gaminiai ruošiami vietoje, nėra naudojami maisto priedai. Jie naudojami ir restoranuose, ir kulinarijos skyriuose – pirkėjas turėtų perskaityti sudėtį. Pusgaminiuose įprastai naudojami pigūs augaliniai riebalai, mėsos gaminiuose tikrai ne vien mėsa, - sakė ji. - Jei dažnai skubate ir norite sutaupyti laiko bei pinigų - pasigaminkite pusgaminių namuose ir užsišaldykite mažomis porcijomis“.
Renkantis taupymo kelią svarbu įvertinti individualius poreikius ir galimybes. Pavyzdžiui, vieniems parduotuvės lankymas kartą per savaitę gali tik padidinti išmestų produktų kiekį, nes suplanuotas kelių dienų meniu laikotarpio viduryje jau nebetenkins. „Pensininko pajamų lygis ir galimybės yra vienokios. Šiuo atveju, gaminti kažką iš pigesnių maisto produktų iš tiesų labiau apsimoka. Tačiau dirbantis žmogus, kuriam laisvalaikis yra nepaprastai svarbus, galbūt negali jo aukoti maisto gamybai“, - kalbėjo V. Klyvienė.
Ne su gurgiančiu pilvu, o su sąrašu
Tačiau yra ir visiems galiojančių taisyklių: neikite apsipirkti alkani ir pasidarykite reikalingų produktų sąrašą.
Sąrašą pataria susidaryti ir V. Kurpienė – ji sakė, jog verta planuoti patiekalus trims ar keturioms dienoms į priekį.
J. Varanauskienė siūlo stebėti kainas ir informacija dalintis su aplinkiniais. „Kiekvienas turi apsižiūrėti kainas, į tai galima įtraukti ir vyresnio amžiaus žmones, senjorus, kurie dažniausiai turi žinių, kur, kas, kiek pigiau kainuoja. Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad parduotuvėse nebūtinai galima rasti pigesnio maisto, jeigu mes kalbame apie ūkininkų prekes. Tai ateina su patirtimi ir informacija reikia dalintis su aplinkiniais. Tam padeda ir socialiniai tinklai, internetas“, - kalbėjo ji.
Prekybos centrų atstovai siūlo pirkti ir parduotuvėms priklausančius prekinius ženklus, kurie paprastai pigesni už kitus, rinktis parduotuvėjė jau pagamintus patiekalus. Jie patariama taip pat naudotis akcijomis ir informacija, kurią teikia prekybos centrai.
Ji siūlo nebijoti ieškoti ir atpigintų produktų. Vienu metu prekybos centras buvo sumažinęs tokių prekių pasiūlą, tačiau sulaukė pirkėjų priekaištų ir klausimų.
Pasak O.Malaškevičienės, besibaigiančio galiojimo laiko prekių skyrelis parodo, kad kai kurie žmonės iš tiesų labai racionaliai apsiperka: „Šis skyrelis visą laiką yra aktualus ir populiarus: jame lankosi ne tik asocialiai gyvenantys žmonės, bet ir tokie, kurie šiandien planuoja vakarienę. Jeigu produktas dar tinkamas šiam vakarui, kam gi pirkti brangiau, jeigu galima tą patį nusipirkti pigiau?"