Socialiniuose tinkluose dažnai kyla klausimų, kaip pervesti draugams ir artimiesiems didesnes sumas, jog pavyktų išvengti mokesčių ar papildomų klausimų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI). Nemažai vartotojų, atrodo, įsitikinę, jog mokėjimo paskirtyje nurodę žodį „dovana“, išvengs tiek klausimų, tiek mokesčių.
Kai kuriais atvejais juokeliai gali ir kitų nemalonumų atnešti. Įrašę mokėjimo paskirtyje tokius žodžius kaip „už koksą“ ar „už seksualines paslaugas“, galite sulaukti nepageidaujamo institucijų dėmesio.
Kaip aiškina Lietuvos bankas, atliekant pervedimus mokėjimo paskirtyje derėtų nurodyti tikrąją mokėjimo paskirtį, kad ją lengvai suprastų tiek mokėtojas, tiek gavėjas.
„Mokėjimo paskirtyje parašius žodį „dovana“ automatiškai tai nieko nereiškia – kas laikoma neapmokestinama dovana yra nurodyta teisės aktuose, plačiau apie tai galėtų pakomentuoti VMI.
Mokėjimo paskirtyje juokauti nederėtų, kadangi bankai ir kitos finansų įstaigos turi tam tikrus raktinius žodžius, kurie gali aktyvuoti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos mechanizmus, o tai gali baigtis ir mokėjimo įšaldymu, ir perdavimu teisėsaugai“, – raštu pakomentavo Lietuvos bankas.
Kokią informaciją gauna VMI?
Tuo metu VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė atkreipė dėmesį, kad VMI įprastai nerenka informacijos apie gyventojų bankinius pavedimus, pavedimų paskirtį ir neturi prieigos prie gyventojų banko sąskaitų, taigi pavedimo paskirtyje nurodytos informacijos taip pat nemato. Tačiau ji pabrėžė, jog atliekant bankinį pavedimą, svarbu nurodyti teisingus duomenis, todėl rekomenduojama pavedimo paskirtyje nurodyti tikrąją pinigų paskirtį.
R. Virvilienė nurodė, jog pagal įstatymą bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai privalo informuoti VMI tik apie asmenų atidarytas ir uždarytas sąskaitas. Taip pat turi pateikti bendrą metinį gyventojo sąskaitų likučio dydį, jei viename banke visų turimų sąskaitų likučių suma sudaro 5 tūkst. eurų ir daugiau. Taip pat – metinės apyvartos dydį, jeigu ji viršija 15 tūkst. eurų.
„Tokie duomenys teikiami ir naudojami tuo pačiu principu, kaip ir kiti trečiųjų šaltinių VMI teikiami duomenys, pvz., apie pensijų fondo ir gyvybės draudimo įmokas, parduotas akcijas, antstolių ir notarų teikiami duomenys ir kt., siekiant palyginti juos su pateiktais gyventojų deklaracijose ir nustatyti, ar teisingai deklaruoti ir sumokėti mokesčiai, ar teisėti turto įsigijimo šaltiniai“, – paaiškino R. Virvilienė.
Anot jos, vertindama mokesčių mokėtojo riziką, VMI pasitelkia turimus įvairių šaltinių duomenis: paties gyventojo pajamų ir turto deklaracijas, mokesčių mokėjimo, registrų duomenis, trečiųjų asmenų pateiktą informaciją bei informaciją viešoje erdvėje – pvz., viešus klientų atsiliepimus, paslaugų skelbimus ir pan.
Gaunami iš bankų duomenys keliauja automatiškai į VMI duomenų bazes ir yra papildomas kriterijus atrenkant pačius rizikingiausius mokesčių mokėtojus tolimesniems kontrolės veiksmams, įvardijo R. Virvilienė.
„Verta pažymėti, jog siekiant išsiaiškinti deklaruoti pajamas ar susimokėti mokesčius pamiršusius gyventojus, VMI prioritetas yra komunikacija ir bendradarbiavimas, todėl prieš imantis veiksmų VMI kviečia pokalbiui, užduoda klausimus, prašo pateikti paaiškinimus ar papildomus dokumentus, gyventojas skatinamas savarankiškai deklaruoti ir sumokėti mokesčius.
Kai VMI jau atlieka kontrolės veiksmus ir yra pagrįstų įtarimų, kad asmuo gali turėti nedeklaruotų pajamų, nuo kurių nesumokėti mokesčiai, mokesčių administratorius gali kreiptis į finansų įstaigas dėl reikiamos informacijos“, – dėstė R. Virvilienė.
Už kokias dovanas reikia susimokėti mokesčius?
Ji priminė, jog jei gyventojas iš kito asmens, kuris nėra artimas šeimos narys – t. y., ne sutuoktinis, vaikas ar įvaikis, tėvas ar įtėvis, brolis ar sesuo – gauna dovanų ir jų vertė per metus yra didesnė nei 2 500 eurų, tai šią sumą viršijanti dovanų vertė yra apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.
15 proc. tarifas taikomas, kai dovanų suma, kuri kartu su kitomis metinėmis pajamomis ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių 3 neviršija 120 VDU sumos. 2023 m. tai buvo 202 188 eurai, 2024 m. – 228 324 eurai.
Kai dovanų ir kitų su darbo santykiais nesusijusių pajamų suma viršija 120 VDU sumą, tokių pajamų viršijančiai daliai taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.
Gavus dovanas iš kitų gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje ar teritorijoje, įtrauktoje finansų ministro nustatytame Tikslinių teritorijų sąraše, visos dovanos apmokestinamos, netaikant 2 500 eurų lengvatos. Į šių teritorijų sąrašą patenka tokios valstybės kaip Azorai, Bahamai, Seišeliai ir t. t., o nuo 2023 m. – ir Rusija.
Deklaruoti iš kitų gyventojų gautas didesnes nei 2 500 eurų dovanas, visą jų sumą bei sumokėti pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą pajamų mokestį iki kitų metų gegužės 1 d. pareiga tenka apdovanotam asmeniui.
Jeigu dovana gaunama iš artimųjų – sutuoktinio, vaikų ar įvaikių, tėvų ar įtėvių, brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, nepriklausomai nuo dovanos vertės, tokia dovana gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama ir pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslu nedeklaruojama. Nebent to nori apdovanotasis asmuo.
Remiantis Civiliniu kodeksu, sutartis, kai dovanojama didesnė nei 1 500 eurų suma, turi būti rašytinės formos. Dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė nei 14 500 eurų, turi būti notarinės formos.
„Tais atvejais, kai gyventojas bendrai su kitu asmeniu dalinasi išlaidas už nuomą, komunalines paslaugas ar kitus buitinius pirkinius ir perveda jam už tai pinigines lėšas, šios lėšos nėra laikomos mokesčių objektu ir nėra apmokestinamos. Ribojimų, kiek piniginių lėšų tokiu tikslu galima pervesti, nėra“, – pridūrė R. Virvilienė.